Mokslo ir technologijų pasaulis

Astronomai, pirmą kartą atidžiau pažvelgę į paslaptingąjį Paukščių Tako galaktikoje esantį objektą, žinomą „The Accident“ (išvertus iš anglų k. reiškia „atsitiktinumas“) pavadinimu, nustatė, kad jis netgi labiau gluminantis, nei rodė ankstesni tyrimai.

„The Accident“ nėra nei žvaigždė (mokslininkai tokią išvadą padarė dėl silpno šio objekto skleidžiamo spindėjimo, kuris turėtų liudyti apie jame vykstančią branduolinę reakciją), nei planeta, rašo livescience.com. Remiantis birželio 30 d. leidinyje „The Astrophysical Journal Letter“ publikuotu tyrimu, „The Accident“ – tai tarpinis variantas, retas objektas, dar vadinamas rudąja nykštuke.

Rudoji nykštukė gali būti iki 80 kartų didesnė už Jupiterį, tačiau įprastai jos masė nėra didelė. Astronomai įtaria, kad šie dangaus kūnai savo egzistavimą pradeda žvaigždžių pavidalu, tačiau nesukaupia pakankamai masės tam, kad jų branduolyje vyktų atitinkama reakcija.

Taigi rudosios nykštukės lėtai vėsta ir darosi blyškesnės, šis procesas trunka milijonus ar net milijardus metų, kol galiausiai pavirsta raudonais ar violetiniais pelenais. Nors rudosios nykštukės gerokai per blyškios, kad jas būtų galima pamatyti plika akimi, mokslininkai, naudodami infraraudonųjų spindulių teleskopus, tokius kaip NASA „Near-Earth Object Wide-Field Infrared Survey Explorer (NEOWISE), Paukščių Take tokių objektų jau yra aptikę apie 2 tūkst.

Taigi objektas „The Accident“ pastebėtas vieno iš tokių NEOWISE vykdyto dangaus stebėjimo metu, kai tyrėjas mėgėjas užfiksavo staigų objekto judėjimą ekrane tuo metu, kai fotografavo kitas galimas pretendentes į rudųjų nykštukių statusą. Kadangi šis radinys buvo atsitiktinis, jis ir gavo pavadinimą „The Accident“.

Tiesa, šis dangaus kūnas nenustojo stebinti mokslininkų ir po netikėto jo aptikimo, nes neatrodė kaip tipinė rudoji nykštukė. Tiriant tam tikro ilgio bangomis, jis atrodė blyškus (toks vaizdas reiškia, kad tai yra labai šalta ir sena rudoji nykštukė), tačiau tiriant kitokio ilgio bangomis objektas jau atrodė ryškus (toks vaizdas reiškia, kad rudoji nykštukė yra šilta ir jauna).

„Šis objektas paneigia visus mūsų lūkesčius“, – teigė tyrimo autorius astrofizikas iš Kalifornijos technologijos instituto Davy Kirkpatrickas. Šis prieštaravimas suglumino astronomus ir privertė juos leistis į medžioklę, skirtą ištirti šį logikos dėsniams nepasiduodantį objektą pasitelkiant NASA teleskopus „Hubble“ bei „Spitzer“ ir infraraudonųjų spindulių teleskopą W. M. Keck observatorijoje Havajuose. Gavę šių papildomų duomenų tyrėjai sužinojo, kad „The Accident“ yra dar keistesnis objektas, nei manyta iki šiol.

Pirma, jis juda greitai. Apie 50 šviesmečių nuo Žemės nutolęs dangaus kūnas „The Accident“ juda mūsų galaktikoje apie 800 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, gerokai viršijančiu tipinį rudosios nykštukės judėjimo greitį. Anot astronomų, šis faktas, tikėtina, reiškia, kad „The Accident“ yra labai senas dangaus kūnas, kuriam milijardus metų poveikį darė didesnių dangaus kūnų gravitacija, ir tai savo ruožtu paspartino jo judėjimą.

Ne ką mažiau stebina ir „The Accident“ atmosferoje esantys elementai. Remdamiesi šio dangaus kūno skleidžiamų infraraudonųjų spindulių bangų ilgiu, astronomai padarė išvadą, kad šiame objekte yra mažai metano: šių dujų dažniausiai būna gausu rudosiose nykštukėse, kurių temperatūra artima „The Accident“ temperatūrai.

Kadangi metaną sudaro vandenilis ir anglis, pastarojo trūkumas rodo, kad pirminis šio dangaus kūno formavimasis vyko prieš 10-13 milijardų metų, kai Paukščių Takas buvo pripildytas vandenilio ir helio, o anglies buvo mažai. Anglies šioje galaktikoje atsirado vėliau, kai seniausios žvaigždės sprogo ir paskleidė šio elemento po visą galaktiką.

Taigi visi šie gauti duomenys patvirtina, kad „The Accident“ – tai išskirtinio senumo dangaus kūnas, labai šalta rudoji nykštukė, susiformavusi, kai galaktikoje nebuvo gausu metano. Dėl šios priežasties šio objekto amžius daugiau nei dvigubai didesnis nei kitų jau žinomų rudųjų nykštukių amžiaus vidurkis.

„Nėra keista aptikti tokią seną rudąją nykštukę, bet keista rasti tokią mūsų kieme, – patikino vienas iš šio tyrimo autorių astrofizikas iš Kalifornijos technologijos instituto Federico Marocco. – Mes tikėjomės, kad tokio senumo rudosios nykštukės egzistuoja, bet tuo pačiu neabejojome, kad jos yra neįtikėtinai retos. Šansas aptikti tokį objektą taip arti Saulės sistemos yra arba sėkmingas sutapimas, arba tai reiškia, kad jos yra dažnesnės, nei manėme.“

Vis dėlto mokslininkai mano, kad noras rasti kitų itin senų ir labai šaltų rudųjų nykštukių taptų tikru iššūkiu, nes jos yra blankios ir jas sudėtinga užfiksuoti net ir pasitelkiant išmaniausius infraraudonųjų spindulių teleskopus. Vis dėlto tenka pripažinti, kad astronomai ir tyrėjai mėgėjai taip pat darosi vis akylesni ir turi sukaupę vis daugiau žinių, taigi tėra laiko klausimas, kada bus aptikta daugiau į „The Accident“ panašių dangaus kūnų.