Mokslo ir technologijų pasaulis
Jis gali kelti pavojų žmonių sveikatai: kas yra radonas ir kaip nustatoma jo koncentracija patalpų ore?
Publikuota: 2021-09-11
Rūšis: Pranešimas spaudai
Aut. teisės: www.technologijos.lt

©Radon 1 | https://www.pinterest.es/pin/800866746216293451/?amp_client_id=CLIENT_ID(_)&mweb_unauth_id={{default.session}}&amp_url=https%3A%2F%2Fwww.pinterest.es%2Famp%2Fpin%2F800866746216293451%2F

Radonas yra radioaktyviosios dujos, kurios natūraliai susidaro skylant uranui dirvožemyje, uolienose ar vandenyje. Dujoms iš dirvožemio išgaravus, lauke jos susimaišo su grynu oru, todėl jų koncentracija ore yra maža ir tai nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau, kai radono patenka į patalpas, jis gali kauptis jose, o padidėjęs šių dujų kiekis gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Radono į patalpas gali patekti per bet kurią nesandarią vietą, kur statinio konstrukcijos susisiekia su dirvožemiu. Ilgalaikis radono poveikis gali lemti didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu. Rizikos lygis priklauso nuo radono aktyvumo koncentracijos ir poveikio trukmės.

Radono tyrimams atlikti naudojama speciali įranga

Radono dujų negalima pamatyti, užuosti ar pajusti jų skonio, tačiau jas lengvai galima aptikti radono matavimo prietaisais atliekant radono aktyvumo koncentracijos tyrimus. Tokius tyrimus Lietuvoje atlieka Radiacinės saugos centras (toliau – RSC). Radono tyrimams atlikti naudojama speciali įranga:

  • Radono monitoriai, tiriantys momentinę ar laike kintančią radono aktyvumo koncentraciją. Naudojant šią įrangą radono koncentracija patalpų ore išmatuojama per 10–15 min.

  • Pasyvūs detektoriai naudojami tiriant vidutinę radono aktyvumo koncentraciją patalpose per tam tikrą laiką. Šia įranga yra atliekami ilgalaikiai radono tyrimai patalpų ore naudojant alfa pėdsakų tyrimo metodiką. Detektoriai paliekami patalpose 3–6 mėnesiams, mažiausiai dvejose, nuolat naudojamose, žemiausiai esančiose gyvenamosiose patalpose.

Radono koncentracijai patalpose turintys veiksniai

 

Koncentracijos pokyčiai atsiranda dėl šildymo ir vėdinimo sezonų. Šildymas pastate gali sukelti mažesnį oro slėgį pastato viduje, palyginti su išoriniu. Atsiradęs slėgio skirtumas gali pritraukti į pastatą orą, kuriame yra radono. Žiemos metu pastebimas radono dujų padidėjimas pastatuose ne tik dėl padidėjusio slėgių skirtumo, bet taip pat ir dėl mažiau vėdinamų patalpų. Kai dirvožemis yra drėgnas, vanduo gali sumažinti radono dujų patekimą į pastatą, o žiemą užšalęs dirvožemis gali nukreipti dirvožemio dujas mažiausio pasipriešinimo keliu, t. y. per pastatą. Dėl šių priežasčių RSC rekomenduoja radono aktyvumo koncentracijos tyrimus patalpų ore atlikti šildymo sezono metu.

 

Radono kitimą lemia ne tik sezoniškumas, bet ir gyventojų elgesys. Radono koncentracijos sumažėjimas pastebimas atidarius langus ir duris, tačiau jis yra tik trumpalaikis ir yra pavojus, kad uždarius langus vėl padidės radono koncentracija. Į šiuos pokyčius reikia atsižvelgti vertinant radono kiekį patalpose, ypač pastatuose, kurie ilgą laiką būna nenaudojami (pavyzdžiui, mokyklos reguliariai uždaromos savaitgalį).


©Radiacinės saugos centras

Gyventojai, kurie norėtų nemokamai atlikti radono tyrimus jų gyvenamuosiuose pastatuose, kviečiami kreiptis į RSC el. paštu rsc@rsc.lt arba telefonu Vilniuje (8 5) 236 1936 (+3)