Mokslo ir technologijų pasaulis

Oficialus Taivano pavadinimas yra Kinijos Respublika (KR)... nesupainioti su žemynine Kinija, kurios oficialus pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublika (KLR). Taip, tai painu. Kaip ir visa Taivano istorija.

Taivanas yra sala, esanti rytinėje Kinijos žemyno pakrantėje. Jame gyvena 23,5 milijono žmonių.

Pagrindinės Taivano salos plotas yra 35 808 kvadratiniai kilometrai – 2/3 salos dominuoja kalnų masyvai rytuose, o likusį trečdalį sudaro lygumos vakaruose, kur sutelkta labai urbanizuota populiacija. Sostinė – Taipėjus.

Dabartinės Taivano vyriausybės šaknys prasidėjo žemyninėje Kinijoje (KLR), kai nugalėta nacionalistinė Chiang Kai-sheko vyriausybė 1949 m. pabėgo į Taivaną, pralaimėjusi Kinijos pilietinį karą komunistų partijai, kuri užėmė Kinijos žemyninę dalį.

Taigi, tai suformavo keistą geopolitinę situaciją, kai egzistuoja dvi Kinijos vyriausybės skirtingose teritorijose.

Iš rankų į rankas

Austronesiškai kalbantys Taivano vietinių tautų protėviai salą apgyvendino maždaug prieš 6000 metų.

XVII amžiuje, Hanų dinastijos laikais, prasidėjo didelė kinų imigracija į Vakarų Taivaną. 1683 m. sala buvo prijungta prie Kinijos imperijos, o 1895 m. po pirmojo Kinijos-Japonijos karo atiteko Japonijos imperijai.

1911 m. susikūrusi Kinijos Respublika, 1945 m. perėmė Taivano valdymą po Japonijos pasidavimo Antrojo pasauliniame kare.

Žemyninės Kinijos valdančioji partija Kuomintangas (Kinijos nacionalistų partija) pradėjo slopinti Taivano opoziciją ir politinius oponentus, kurie baigėsi 1947 m. vasario 28 d. incidentu – opozicijos sukilimu, kuris buvo žiauriai numalšintas (žuvo nuo 18 000 iki 28 000 žmonių).

Po sukilimo saloje  beveik keturis dešimtmečius buvo įvesta karo padėtis (panaikinta tik 1987 m.).

Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje Taivanas iš vienos partijos autoritarinės karinės diktatūros perėjo prie daugiapartinės demokratijos su pusiau prezidentine sistema.

„Taivano stebuklas“

Septintojo dešimtmečio pradžioje Taivanas įžengė į spartaus ekonomikos augimo ir industrializacijos laikotarpį, vadinamą „Taivano stebuklu“.

Į eksportą orientuota Taivano pramonės ekonomika pagal nominalų BVP yra 21-oji pagal dydį pasaulyje. Saloje išvystyta plieno, mašinų, elektronikos ir chemijos pramonė.

Taivanas yra išsivysčiusi šalis, užimanti 15 vietą pagal BVP vienam gyventojui. Ji užima aukštą vietą pagal politines ir pilietines laisves, išsilavinimą ir sveikatos priežiūrą.

Ar Taivanas yra suvereni valstybė?

Taivano tarptautinė tapatybė yra dviprasmiška. Nuo 1949 m. žemyninė Kinija (KLR) reiškia pretenzijas į Taivaną.

Kadangi Kinija yra galinga pasaulio galia, ji reikalauja, kad jos prekybos partneriai nepripažintų Taivano vyriausybės. Šis reikalavimas yra žinomas kaip „vienos Kinijos politika“.

Atsižvelgiant į Kinijos prekybos dydį ir svarbą, JAV, JK, Japonija, Indija ir Australija diplomatiškai pripažįsta (bet nebūtinai pritaria) Kinijos pozicijai.

Būdama Jungtinių Tautų chartijos narė, iki 1971 m Kinijos Respublika (Taivanas) atstovavo Kinijai Jungtinėse Tautose. Tačiau nuo tada kitos JT narės balsavo už KLR pripažinimą vietoj Taivano.

Svarbu pažymėti, kad Taivanas turi savo vyriausybę, savo pasą (kurio KLR nepripažįsta) ir savo valiutą (naujasis Taivano doleris).

Paprasčiau tariant, tai atitinka suverenios valstybės apibrėžimą. Tačiau tik 14 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių (taip pat Vatikanas, kuris nėra JT narys) yra oficialiai užmezgusios diplomatinius santykius su Taivanu. Ir vargu ar tai greitai pasikeis.

Tęsinys kitame puslapyje:

KLR imasi ryžtingų diplomatinių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad kitos suverenios valstybės palankiai vertintų „vienos Kinijos“ poziciją prieš nepriklausomą Taivaną.

Dauguma Afrikos ir Karibų jūros regiono šalių yra KLR pusėje – Kinija jose finansuoja tarptautinius projektus, tiekia paskolas ir kuria aljansus. Ir kuo daugiau valstybių pritaria žemyninei Kinijai, tuo mažesnė tikimybė, kad Taivanas sulauks tarptautinės paramos, kurios reikia norint tapti pripažinta suverene valstybe.

Nepaisant to, Kinijos Respublika palaiko ne diplomatinius, neoficialius vyriausybinius santykius su Europos Sąjunga ir mažiausiai 57 valstybėmis.

Šios valstybės pripažino KLR, bet taip pat išlaikė „ekonominius, prekybos ir (arba) kultūros“ (ar panašius) biurus Taivane. Šie santykiai nėra tarpvyriausybiniai ir nėra oficialiai diplomatiniai ar politiniai.

Tačiau jie atlieka daug funkcijų, paprastai priskirtų faktinėms ambasadoms, įskaitant vizų tvarkymą, kultūrinius mainus ir tam tikru mastu neoficialius diplomatinius ir vyriausybinius mainus.

Kinijos Respublika ir Lietuva

Kinijos Respublika diplomatinius santykius su Lietuva užmezgė 1921 m., kurie tęsėsi iki 1940 m. Lietuvos okupacijos. Po Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 1990 m., ji nusprendė užmegzti santykius su Kinijos Liaudies Respublika, nepaisydama didelės padėkos Taivanui už tai, kad jis nepripažino sovietinės aneksijos.

Nuo to laiko Lietuvos ir Taivano santykiai nuolat intensyvėjo, pastaraisiais metais įvyko reikšmingų laimėjimų – nuo 2021 m. Lietuva steigia prekybos biurą Taivane, o Taivanas atidaro Taivano atstovybę Lietuvoje.

Kinų Taipėjus ir olimpinės žaidynės

1932 m. Kinijos Respublikos sportininkai debiutavo olimpinėse žaidynėse Los Andžele ir varžėsi po Kinijos vėliava.

Po 1971 m., pašalinus Taivaną iš JT, vyko daug diskusijų – Taivanas, žemyninė Kinija ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) bandė susitarti, kuri šalis turi atstovauti žaidynėse.

Pagrindinis iššūkis yra tas, kad TOK nepripažino Taivano kaip suverenios valstybės ir todėl laukė žemyninės Kinijos pozicijos patvirtinimo.

1979 m. žemyninė Kinija pritarė Taivano dalyvavimui olimpinėse žaidynėse „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu ir Taivano olimpinio komiteto vėliava. Pirmą kartą Taivanas „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu debiutavo 1984 metų žiemos olimpiadoje Sarajeve – toks olimpinis pavadinimas naudojamas iki šiol.  

Šis sutartas „Kinų Taipėjaus“ pavadinimas yra palankus KLR tikslams, nes įtrauktas žodis „kinų“ rodo komunistinės Kinijos Taivano salos nuosavybės jausmą.