Mokslo ir technologijų pasaulis

Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga ir JAV tęsė tarpusavio varžybas, siekdamos įdiegti pažangius technologinius ir branduolinius ginklus. Netrukus jos suprato kosminių tyrimų svarbą – Šaltojo karo priešininkės tikėjo, kad raketų tyrimai kažkaip pakels jų šalį į aukštųjų technologijų olimpą. Taip prasidėjo kosminės lenktynės tarp SSRS ir JAV. Bet kosmoso programas vykdė ne tik galingosios valstybės, bet ir viena Afrikos valstybė.

1955 m. SSRS ir JAV pradėjo kosmines lenktynes, kurių tikslas buvo pirmajai paleisti savo palydovą į orbitą. Lenktynėse taip pat dalyvavo daug atokių ir mažiau turtingų valstybių – viena jų Zambija.

Zambijos kosmoso projektas

1964 m., kai kosminės lenktynės tarp SSRS ir JAV buvo pačiame pike, buvusi Jungtinės Karalystės kolonija Pietų Afrikoje – Šiaurės Rodezija, tapusi Zambija, įgijo nepriklausomybę.

Tuo metu zambiečiai kosminėse lenktynėse tikėjosi aplenkti dvi supervalstybes – JAV ir SSRS. Zambijos nacionalinės mokslo akademijos direktorius Edwardas Makuka Ncoloso pasiūlė daug idėjų, kaip Zambijos erdvėlaiviui nusileisti Mėnulio paviršiuje.

Ncoloso neapsiribojo vien Mėnuliu – jis pradėjo planuoti kitus kosminius projektus, nukreiptus į Marsą.

Į šį, iš pažiūros absurdišką pareiškimą, dėmesį atkreipė daugybė užsienio žurnalistų, nors iš pat pradžių nebuvo aišku, kokia „rimta“ buvo Nkoloso misija.

Pranešama, kad įkvėptas lėktuvo skrydžio, kurį jis patyrė vaikystėje, ir noro vaikščioti debesimis, Nkoloso tikslas buvo padaryti Zambiją pirmąja šalimi, pasiekusia Mėnulį.

Galbūt po nepriklausomybės Nkoloso norėjo įrodyti šalies galią ir svarbą pasaulio arenoje. Ir kas gali būti dar geresne vieta išbandyti tą nepriklausomybę nei kosminės lenktynės?

Siekdamas įvykdyti šią misiją į Mėnulį, Nkoloso atrinko 12 astronautų ir juos kruopščiai parengė. Jis įsodino juos į tuščią naftos statinę, kurią rideno aplink medžius ir nuo kalvų, kad paruoštų astronautus nesvarumo būsenai. Jis mokė juos vaikščioti ant rankų, nes manė, kad tai yra būdas vaikščioti erdvėje.

Ncoloso paskyrė 21 metų jaunuolį Godfrey Mwango misijai į Mėnulį, o 17-metei merginai Matha Mowamba  ir dviem katėms bei dvylikai krikščionių misionierių Marso misiją. Tačiau vėliau Ncoloso atsisakė misijos į Mėnulį, kad sutelktų dėmesį kelionei į Marsą.

Tuo tarpu Nkoloso šuo Kiklopas taip pat turėjo būti išgabentas į kosmosą, kaip Zambijos atsakas Sovietų Sąjungos Laikai. Būsimas Zambijos erdvėlaivis netgi buvo pavadintas šuns vardu – „Kiklopas I“.

Jungtinės Valstijos savo kosmoso įgulą pavadino „astronautais“, o SSRS – „kosmonautais“, Ncoloso savo kosmoso įgulai suteikė „afronautų“ pavadinimą – tai reiškia Afrikos astronautus.

Pranešama, kad Nkoloso rašė daugeliui šalių ir organizacijų, prašydamas pinigų – nuo Izraelio ir JAV iki SSRS ir UNESCO. Pranešama, kad jo prašytos aukos svyravo nuo 20 milijonų iki 2 milijardų dolerių; jis nieko nesulaukė, tik linkėjimus.

Tęsinys kitame puslapyje:

Nepaisant to, kad prašė iš jų pinigų, Nkoloso labai įtarė JAV ir Sovietų Sąjungą, sakydamas, kad mano, jog jie nori pavogti jo paslaptis ir pirmiausia patekti ant Mėnulio paviršiaus.

Ncoloso kosminės misijos tikslai buvo kur kas keistesni nei kitų tautų. Ncoloso pasitelkė krikščionių misionierių narius, kad įtvirtintų krikščionybę Marse, ir tuo pat metu manė, kad Zambija perima septintojo tarpžvaigždinės erdvės dangaus kontrolę. Taigi jis tikėjo, kad žemė ir visa visata priklausys Zambijai.

Tam jis pagamino raketą „d-Kalu 1“; 3 m 2 m ilgio būgno formos indą, pagamintą iš aliuminio ir vario.

Nors kitos šalys Ncoloso kosmoso projektą pavadino „kvaila misija“, zambiečiai tikėjo Ncoloso misija ir tikėjosi, kad visas pasaulis matys Zambiją kaip didžiausią pasaulyje mokslinę pažangą pasiekusią tautą.

Pirmasis jo suplanuotas kosmoso skrydis turėjo įvykti 1964 m. spalio 24 d., Zambijos Nepriklausomybės dieną, iš nepriklausomybės šokių stadiono. Tačiau vyriausybė atsisakė leidimo skrydžiui.

Be išteklių trūkumo, kita problema buvo jo įgulos nariai. Viena iš auklėtinių, 17-metė Matha Mwamba, pastojo ir ją pasiėmė tėvai. Nepaisant to, Ncoloso ruošėsi užbaigti savo ambicingą projektą.

1969 m. JAV pirmoji pasiekė ir nusileido Mėnulio paviršiuje. Ncoloso pareiškė, kad kosmoso misija žlugo dėl išteklių trūkumo.

Po savo kosmoso programos nesėkmės Nkoloso pasinėrė į politiką – jis buvo paskirtas į Išlaisvinimo centrą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama regioninei laisvei.

Ncoloso mirė 1989 m. kovo 4 d. ir buvo palaidotas su prezidentine pagarba. 2016 m. buvęs Zambijos prezidentas Kenneth Kaunda sakė, kad kosminė programa buvo tik linksmas žadimas ir nieko daugiau.

2014 metais buvo išleistas dokumentinis filmas „Afronautai“.  2019 metais pasirodė Ispanų dokumentinių filmų fotografės Christina de Middel knyga „Afronautai“.