Mokslo ir technologijų pasaulis

Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonių pasitikėjimas, jog vyriausybė patvirtino saugią ir veiksmingą vakciną nuo COVID-19, labiausiai skatina skiepijimąsi.

Antroje vietoje tyrime nustatytų motyvų sąraše yra suvokiamas vakcinos veiksmingumas siekiant apsaugoti kitus bendruomenės narius.

Nustatyta, kad kitos dvi dažniausios vakcinacijos neryžtingumą nulemiančios priežastys yra manymas, kad patys nesiskiepydami, gali „praslysti“ – turėti naudos iš kitų asmenų, kurie skiepijasi, patys nesiskiepydami – ir konspiraciniai įsitikinimai, atspindintys vadinamųjų „antivakserių“ požiūrį.

Tyrime, kurį atliko Sidnėjaus technologijos universiteto (UTS) Verslo stebėsenos ir duomenų analizės centro mokslininkai, dalyvavo daugiau kaip 4300 respondentų Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje – ir buvo nustatyta, kad COVID-19 vakcinaciją skatina arba trukdo 11 veiksnių.

„Šiame tyrime pateikiama svarios įžvalgos, kaip pagerinti skiepijimosi aprėptį, kai tenka įgyvendinti vieną svarbiausių skiepijimo programų žmonijos istorijoje“, – sakė UTS Verslo mokyklos Verslo stebėsenos ir duomenų analizės centro direktoriaus pavaduotojas docentas Paulas Burke'as.

„Nors efektyvių vakcinavimosi galimybių kūrimas yra labai svarbus, jei žmonės nesiruošia skiepytis, tokios programos nebus sėkmingos. Šis tyrimas parodo, ką reikėtų daryti ir kodėl, kad paskatintume intensyvesnį skiepijimąsi“, – sako jis.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, 66 proc. respondentų sutiko, kad būtų paskiepyti COVID-19 vakcina. Intensyviausiai tokius ketinimus išreiškė australai (73 proc.), po jų – kanadiečiai (66 proc.), Jungtinės Karalystės gyventojai (64 proc.), naujazelandiečiai (62 proc.) ir JAV gyventojai (55 proc.).

Skiepijimąsi skatinančių veiksnių sąrašo pabaigoje atsirado asmenų susirūpinimas sunkia COVID-19 forma, jei vis dėlto ja užsikrėstų, ir vertinimas, kiek lengvai jie gali užsikrėsti – ir abu šie veiksniai yra svarbūs aiškinant asmenų neryžtingumą skiepytis.

„Atsisakymą vakcinuotis nulemia daug veiksnių. Remdamiesi įsitikinimų apie sveikatą modeliu, ištyrėme keletą veiksnių, susijusių su suvokiama ligos grėsme ir skiepų nauda bei rizika. Taip pat atsižvelgėme į tai, kaip žmonės vertino šią riziką ne tik sau, bet ir kitiems savo bendruomenės nariams“, – sakė docentas P.Burke'as.

Modelyje buvo atsižvelgta į tokius individualius skirtumus, kaip amžių, pajamas ir lytį, taip pat bendrą asmens sveikatą.

Taikant modelį buvo atsižvelgiama į individualius skirtumus – tokius kaip amžių, pajamas ir lytį, taip pat bendrą asmens sveikatos būklę.

Nustatyta, kad asmenys, kurie buvo mažiau nusiteikę skiepytis, dažniau buvo jaunesni arba bedarbiai, kurie neieškojo darbo. Didesni COVID-19 vakcinos įsisavinimo rodikliai nustatyti tarp vyresnio amžiaus asmenų, bedarbių, ieškančių darbo, ir asmenų, kurie anksčiau buvo skiepyti nuo gripo. Žymiai dažniau skiepijosi ir altruistinių bei kolektyvistinių įsitikinimų turintys asmenys.

COVID-19 sprendimą skiepytis (arba ne) nulemiantys veiksniai (nuo labiausiai iki mažiausiai):

1. Pasitikėjimas vyriausybės patvirtinta saugia ir veiksminga COVID-19 vakcina
2. Skiepijimosi nuo COVID-19 efektyvumo suvokimas kitų žmonių atveju
3. Suvokiama galimybė „praslysti“ (-)
4. Sąmokslo teorijos apie skiepus (-)
5. Suvokiamas COVID-19 vakcinos šalutinis poveikis (+)
6. Suvokiamas COVID-19 vakcinos veiksmingumas asmeniškai (+)
7. Suvokiamas COVID-19 vakcinos prieinamumas (+)
8. Suvokiamas ligos sunkumas kitų žmonių atveju (+)
9. Kitų asmenų suvokiamas imlumas COVID-19 ligai (+)
10. Suvokiamas ligos sunkumas asmeniškai (+)
11. Asmeninis suvokimas COVID-19 imlumui (+)

Tyrimas paskelbtas mokslinių tyrimų duomenų bazėje „Science Direct“.

Parengta pagal „SciTechDaily“