Mokslo ir technologijų pasaulis

Šiais laikais sunku patikėti, kad tūkstančiai žmonių norėtų valandų valandas laukti šaltyje, kad tik paragautų „McDonald's“ mėsainio. Tačiau kai 1990 metais Sovietų Sąjungos sostinėje Maskvoje buvo atidarytas pirmasis „McDonald's“, visas miestas dėl jo kraustėsi iš proto.

Maskvos „McDonald's“ restorano iniciatyva buvo bendra Kanados „McDonald's“ ir Maskvos miesto tarybos įmonė.

Pirmojo SSRS greito maisto restorano planas pirmą kartą buvo svarstomas, kai „McDonald's Canada“ įkūrėjas ir generalinis direktorius George'as Cohonas susitiko su Sovietų Sąjungos pareigūnais 1976-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse Monrealyje. Ir beveik po ketvirčio amžiaus, 1990 m. sausio 31 d., tai tapo realybe.

Beje, įdomu, kad tai nebuvo pirmasis „McDonald's“ restoranas komunistinėje valstybėje – pirmasis toks restoranas duris atvėrė 1988 m. kovo 24 d. tuometinėje Jugoslavijoje, Belgrade. Tų pačių metų balandžio 13 d. „McDonald's“ atidarytas Vengrijos Liaudies Respublikoje, Budapešte.

Pirmasis  Sovietų Sąjungoje, Maskvoje, „McDonald's“ pirmą atidarymo dieną pasiekė daugumos klientų rekordą, aptarnaudamas daugiau nei 30 000 alkanų žmonių.

Tūkstančiai maskviečių suplūdo į naują mėsainių restoraną ir sudarė kelių kilometrų ilgio eiles Maskvos centre, Pushkinskaya aikštėje.

Žmonių minios buvo tokios didžiulės, kad daugybė milicijos pareigūnų buvo siunčiami kontroliuoti šurmulio, panašiai kaip saugumas triukšmingose futbolo rungtynėse.

Statybos metu tai buvo didžiausias „McDonald‘s“ restoranas pasaulyje. Vienu metu jame galėjo valgyti  900 žmonių.

Jame dirbo apie 600 darbuotojų, atidžiai atrinktų iš 35 000 kandidatų. Pirmieji darbuotojai buvo sovietinio jaunimo elitas: buvo įdarbinti studentai iš prestižinių universitetų, mokantys užsienio kalbas, puikiai išmanantys klientų aptarnavimą.

Ši nauja darbo jėga buvo aštrus kontrastas tipiškam sovietinių paslaugų sektoriui, žinomam kaip atstumiančiam, nesišypsančiam ir šaltam.

Sovietų žmonės buvo taip įpratę prie grubios ir nuobodžios tarnybos, kad po susidūrimo su mandagiais ir spindinčių veidų darbuotojais buvo visiškai sukrėsti. Klientai net jautėsi taip nepatogiai, kai juos aptarnauja besišypsantis žmogus, kad „McDonald's“ vadovai paprašė savo darbuotojų mažiau šypsotis.

Paprastam sovietų piliečiui perestroikos metu „McDonald's“ suteikė galimybę pažvelgti į tai, koks gyvenimas (ir valgymas) buvo už „geležinės uždangos“.

Žmonės iš Sovietų Sąjungos buvo tiek daug girdėję apie vakarietišką kultūrą, negalėdami prie jos priartėti, kad sovietų piliečiai ėjo iš proto, kai Maskvoje iškilo „McDonald's“.

Tęsinys kitame puslapyje:

Tačiau tais laikais „McDonald's“ maistas nebuvo pigus. Šalyje, kurioje vidutinis atlyginimas buvo apie 150 rublių per mėnesį, didelis „Mak“ buvo parduodamas už 3,75 rublius. Vienas „Big Mac“ kainavo mėnesinį autobuso/metro bilietą.

Atėjo vasara, tačiau eilės tik didėjo. Žmonės iš kitų miestų vyko į Maskvą dėl galimybės vien tik patekti į „McDonald‘s“ restoraną tik dėl vieno mėsainio.

„Kai patekome į vidų, mus pribloškė daugybė jaunų kasininkų už didžiulio prekystalio, besišypsantys, judantys kaip bitės, patiekiantys vieną valgį po kito. Nieko panašaus į mūsų senas ir niūrias moteris baltais chalatais, sėdinčias priešais tuščias lentynas ir dulkėto konservuoto maisto piramides. Vis dar prisimenu, koks beprotiškai didžiulis atrodė pieno kokteilis, ir aš nežinojau, kaip savo mažomis rankomis laikyti „Big Mac“, - prisiminė fotografė Mitya Kušelevič.

1991 ir 1992 metais vis dar buvo matyti ilgos eilės ir žmonės turėjo laukti kelias valandas, kad patektų į restorano vidų. Minios prie restorano Maskvoje galiausiai šiek tiek sumažėjo, kai Rusijoje buvo atidaryta daugiau „McDonald's“.

Kitų „McDonald‘s“ restoranų atidarymas taip pat buvo laikomas didelėmis istorinėmis akimirkomis. Antrojo restorano atidarymo ceremonijoje 1993 metais netgi dalyvavo prezidentas Borisas Jelcinas.