Mokslo ir technologijų pasaulis

„Darjeno Tarpas“ yra 96 km ilgio atkarpa, kertanti ilgiausią pasaulio greitkelį. Ne be reikalo – tai yra pačios pavojingiausios pasaulio džiunglės. Tai reiškia, kad sausumos kelionės po šią vietovę yra beveik neįmanomos. Šią spragą sėkmingai įveikė tik atkakliausios ir drąsiausios ekspedicijos, aprūpintos visureigiais.

Nesvarbu, ar tai būtų pabėgimas nuo karo, religinio persekiojimo, skurdo ar klimato kaitos padarinių, migrantams ir pabėgėliams visame pasaulyje nuolat kyla didelis pavojus. Tačiau galbūt „Darjeno Tarpas“ yra pavojingiausias migrantų takas iš visų.

Kas yra „Darjeno Tarpas“?

„Darjeno Tarpas“ („Darien Gap“) yra 96 km ilgio atkarpa Panamos-Kolumbijos pasienyje, dažnai vadinama viena iš labiausiai nesvetingų vietų planetoje.

Tai yra vienintelė vieta, kurioje perkertamas 30 000 km ilgio Panamerikos greitkelis, besitęsiantis nuo Prudhoe įlankos Aliaskoje iki Ušuajos, Argentinoje.

Tai reiškia, kad sausumos kelionė iš Pietų į Centrinę Ameriką yra beveik neįmanoma. Šią spragą sėkmingai įveikė tik kelios drąsiausios ekspedicijos, aprūpintos visureigiais.

„Darjeno Tarpas“ yra tankių kalnuotų džiunglių regionas, neturintis kelių, ir kuriame slapstosi ginkluoti partizanai, tokie kaip FARC, narkotikų prekeiviai ir, dar svarbiau, mirtinos nuodingos būtybės, pvz gyvatės.

Per „Darjeno Tarpą“ taip pat veržiasi nuolatinis migrantų srautas iš Kubos, Afrikos ir Azijos, kurių beviltiškumas siunčia juos į pavojingas keliones, kuriose juos gali apiplėšti, pagrobti ir netgi kelionė baigtis mirtimi – tai yra  vienas iš baisiausių pasaulio migrantų kelių.

Nepaisant daugybės bandymų sujungti trūkstamą 96 km tarpą su likusiu Panamerikos greitkelių tinklu, rimtos pasekmės ekosistemai ir didžiulės kelio tiesimo per jį išlaidos sutrukdė visiems iki šiol buvusiems bandymams.

Taip pat yra dalis aktyvistų, susirūpinusių dėl to, kad tarpas yra natūrali kliūtis narkotikų ir ligų, kurios laisvai patenka į Šiaurės Ameriką ir JAV, antplūdžiui.

Aviakatastrofa pavojingiausiose džiuglėse

1992 m. į „Darjeno Tarpą“ nukrito Panamos avialinijų „Copa Airlines“ 201-ojo skrydžio lėktuvas „Boeing 737“. Žuvo visi 47 lėktuve buvę žmonės.

Po 8 valandų gelbėtojai „Darjeno Tarpo“ džiunglėse pastebėjo pirmuosius nuolaužų gabalus. Dėl vietovės atokumo ir sunkiai pasiekiamos vietos gelbėtojai nelaimės vietą pasiekė tik po 12 valandų žygio.

Kadangi aukų kūnai ir įvairios orlaivio korpuso dalys buvo išsibarstę 10 km spinduliu, gelbėjimo operacija buvo itin sunki.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pavojai, slypintys „Darjeno Tarpe“

„Darjeno Tarpe“ tykantys pavojai siekia nuo gamtinių iki politinių/nusikalstamų – duobagalvės angys, klaidžiojantys nuodingi vorai, narkotikų prekeiviai ir FARC (Revoliucinės Kolumbijos ginkluotosios pajėgos) partizanai, kurie gali pagrobti ar net nužudyti.

Bet to, dar prisideda itin ekstemalios sąlygos: milžiniškas džiunglių karštis, kuris, pasak pranešimų, gali pasiekti 35 °C, esant 95% drėgmei.

Tankiose džiunglėse taip pat gausu kitų netikėtumų, tokių kaip vandens telkiniai, iš kurių visiškai negalima gerti, nes juose daugybė virusų ir parazitų. Reikia saugotis ir Čungos palmių su 20 cm ilgio dygliais, padengtais daugybe bakterijų, erkių ir musių.

Ar galima pervažiuoti per „Darjeno Tarpą“?

Bėgant metams buvo atlikta daug sėkmingų pavojingojo regiono kirtimų. Pirmoji rimta ekspedicija buvo surengta 1960 m., naudojant „Land Rover“ transporto priemonę, pavadintą „Meilus tarakonas“ („The Affectionate Cockroach“).

Ekspedicija užtruko beveik 5 mėnesius, nuvažiuojant vidutiniškai vos 200 metrų per valandą. Tačiau didelė kelio dalis buvo įveikta upiniu laivu.

Pirmasis „Darjeno Tarpo“ sausumos kirtimas vien tik automobiliu įvyko 1985-87 m., modifikuotu „CJ-5 Jeep“. Su šia transporto priemone Loren Upton ir Patty Mercier užtruko 714 dienų, iš viso nuvažiavo tik 200 km.

Tai vienas iš pavojingiausių ruožų pasaulyje, todėl nerekomenduojama kirsti „Darjeno Tarpo“. Keliaujantys tarp Kolumbijos ir Panamos renkasi alternatyvius kelius, tokius kaip tarptautinis skrydis arba plaukimas keltu.