Ar tiesa, kad Norvegija perklasifikavo COVID-19 į gripą?
|
Tikriausiai jau matėte naujienas, kad Norvegija švelnina su pandemija susijusius ribojimus. Dalis iš tų naujienų teigia, kad nuo šiol COVID-19 turtingoje Skandinavijos šalyje yra prilyginamas gripui. Bet ar tai tiesa? Ir ar Norvegijos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos šalys? Norvegija neseniai iš tikrųjų sušvelnino savo COVID-19 stabdymo priemones. Daugiau laisvės renginiams, valgymui ne namie, kitoms veikloms. Nauja tvarka buvo apibūdinama kaip „normalus kasdienis gyvenimas su didesniu pasiruošimu nelaimėms“. Internete pasirodė žinių, kad Norvegija prilygino COVID-19 gripui. Kitaip tariant, nuo šiol ši liga yra laikoma įprasta šalies gyvenimo dalimi, neišvengiama realybe ir sezoniniu rūpesčiu. Bet ar tai tiesa? Visų pirma, būtina pabrėžti, kad Norvegija ir toliau laiko COVID-19 žymiai pavojingesne infekcija už gripą. To tiesiog neįmanoma paneigti - COVID-19 nusinešė nepalyginamai daugiau gyvybių nei gripas. Be to, Norvegijos vyriausybė neteigia, kad COVID-19 ir gripas yra panašios ligos - COVID-19 nėra „stiprus gripas“, kaip kalbėjo kai kurie komentuotojai. Tai kas pasikeitė Norvegijos COVID-19 sampratoje? Na, Norvegija susitaiko su tuo, kad COVID-19 tampa sezoniniu sveikatos apsaugos sistemos iššūkiu. Taigi, bus bandoma pereiti prie normalaus gyvenimo, bet neužmirštant atsargumo priemonių. Tai Norvegijoje įmanoma dėl santykinai nedidelio gyventojų tankio ir gero visuomenės sąmoningumo. COVID-19 atvejų skaičiai šalyje yra kontroliuojami. Visiškai paskiepyta jau 67,7 % populiacijos. Norvegija mokysis gyventi įprastai, bet kartu ir neužverčiant ligoninių sergančiaisiais. Naujienas iš Norvegijos kažkodėl itin džiugiai pasitiko skiepų priešininkai, teigdami, kad tai įrodo, jog pasaulis mokosi, kad COVID-19 nėra baisi liga (ar net neegzistuoja - juk tai tik sunkus gripas!) Tačiau realybė yra kitokia. Vakar Norvegijoje užfiksuotas 581 naujas COVID-19 atvejis. Daug nepasiskiepijusių žmonių yra imigrantai - įskaitant ir tuos, kurie dirba sveikatos apsaugos sektoriuje. Pasiskiepiję žmonės ne tik serga rečiau - tie, kurie visgi užsikrečia rečiau gulasi į ligonines. Taigi, Norvegija gali bent jau pabandyti mokytis normalaus gyvenimo tokiomis sąlygomis. Kitoms šalims, kuriose skaičiai - tiek vakcinacijos, tiek naujų atvejų - yra prastesni, mokytis reikia ne naujo gyvenimo, o pandemijos valdymo taisyklių. | ||||||
| ||||||