Mokslo ir technologijų pasaulis

Pirmadienį prasidėjo prestižinių Nobelio apdovanojimų ceremonija – pirmieji už nuopelnus pagerbti laureatai Medicinos ir fiziologijos srityje. Šios sferos laureatus renkanti Švedijos Karolinskos instituto Nobelio komisija šiemet apdovanojimą skyrė Davidui Julius'ui ir Ardemui Patapoutianui, už temperatūros ir prisilietimo receptorių atradimus.

Davidas Julius'as gimė 1955 m. New Yorke, savo darbus atliko Kalifornijos universitete, San Franciske, kur tebedirba ir dabar. Ardemas Patapoutianas gimė 1967 m. Beirute, Libane. Jaunystėje persikelė į Los Andželą, o Nobelio premija įvertintus darbus atliko Scrippso tyrimų institute.

„Įsivaizduokite, kad basas einate per žolę. Jaučiate Saulės šilumą, ryto rasos vėsą, glamonėjantį vasaros vėjelį ir žolės stiebelių tekstūrą. Šie pojūčiai – temperatūros, prisilietimo ir judėjimo – vadinami somatiniais pojūčiais. Jie leidžia mums jausti savo kūno paviršių ir vidinius organus, stebi temperatūrą, skausmą, prisilietimą ir mūsų kūno judėjimą. Tokia informacija nepertraukiamai keliauja nuo mūsų odos iki giliausių audinių, ir jungia su išoriniu ir vidiniu pasauliais. Tai esminiai pojūčiai, reikalingi toms kasdienėms užduotims, kurias atliekame nė nesusimąstydami“, - atradimo svarbą aiškino Karolinskos instituto profesorius Patrikas Ernforsas.

„Šių metų Nobelio premijos laureatų novatoriški atradimai leido mums suprasti, kaip šiluma, šaltis arba mechaninė jėga gali sužadinti nervinius impulsus, leidžiančius mums suvokti pasaulį ir prie jo prisitaikyti“, – paskelbė Nobelio komiteto sekretorius Tomas Perlmanas.

„Praėjusiame amžiuje mokslininkai išsiaiškino, kaip veikia nervai. Mūsų odoje arba raumenyse esantys nervai fiksuoja vidinėje arba išorinėje aplinkoje vykstančius pasikeitimus. Skirtingi nervai fiksuoja skirtingus dirgiklius – tokius kaip karštis ir spaudimas. Tačiau kaip šiuos dirgiklius suvokia mūsų nervų sistema? Nervai fizinius karščio ir spaudimo dirgiklius turi paversti biologiniais signalais. Dėl šios priežasties nervuose turi egzistuoti molekuliniai receptoriai, kurie karštį ir spaudimą paverčia nerviniais impulsais. Šių receptorių kilmė buvo nežinoma, iki kol jos neišsiaiškino šių metų Nobelio premijos medicinos srityje laureatai“, - teigia Patrikas Ernforsas.

Kalifornijos universiteto San Fransise profesorikus D. Julius'as pasitelkė kapsaiciną – paprikai deginantį skonį suteikiančią specifinio kvapo medžiagą – kad nustatytų odos nervų galūnėlėse esančius receptorius, reaguojančius į šilumą.

Tuo metu Libane gimęs molekulinės biologijos ir neuromokslų specialistas A. Patapoutianas, dirbantis Scrippso tyrimų institute La Chojoje, Kalifornijoje, tyrinėdamas spaudimui jautrias ląsteles atrado ištisą naują receptorių, reaguojančių į mechaninį poveikį odai ir vidaus organams, klasę.

Medicinos ir fiziologijos Nobelio premija skiriama už unikalius nuopelnus medicinos srityje. Pirmąjį tokį apdovanojimą dar prieš 120 metų, 1901-aisiais, gavo vokietis Emilis Adolfas von Behringas „už darbą apie serumo terapiją ir jos pritaikymą gydant difteriją, kas medicinos mokslui atvėrė naujus kelius ir į gydytojų rankas įdėjo pergalingą ginklą prieš ligas ir mirtis“.

Nuo to laiko Medicinos ir fiziologijos Nobelio premija įteikta 112 kartų 224 laureatams iš viso pasaulio. Praėjusiais metais apdovanojimu bendrai pagerbti trys mokslininkai: Harvey J. Alteris, Charlesas M. Rice'as ir Michaelas Houghtonas už hepatito C viruso atradimą.

Visą savaitę prestižinės premijos, laikantis švedų chemiko, inžinieriaus, išradėjo, verslininko ir filantropo Alfredo Nobelio testamento, bus skelbiamos tokia tvarka: antradienį – fizikos, trečiadienį – chemijos, ketvirtadienį – literatūros, penktadienį – taikos. Nobelio premijos laureatai už pasiekimus ekonomikos moksle bus paskelbti kitą pirmadienį, spalio 11 dieną.