Mokslo ir technologijų pasaulis

Komercinių skrydžių į kosmosą lenktynės prasidėjo. Ir pradžia labai nebloga – daugiau nei 85 įmonės ir organizacijos ieško tarpplanetinio turizmo ateities. Tačiau kai kurie ekspertai nerimauja, kad galime aplenkti patys save.

Ekspertai įspėja, kad prieš kelionėms už Žemės ribų tampant įprastu dalyku, pasaulis turi įgyvendinti kai kurias pagrindines biologinio saugumo priemones. Priešingu atveju yra tikimybė priimti nepageidaujamus svečius iš nežemiškų pasaulių.

Jei nežemiškam organizmui pavyktų vienu iš mūsų erdvėlaivių sugrįžti į mūsų planetą, tai galėtų sugriauti Žemės pusiausvyrą.

Tikimybė, kad taip nutiks, yra mažai tikėtina, ypač todėl, kad dar neradome gyvybės už Žemės ribų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kaip blogai gali būti, tai yra realybė, kuriai, kai kurių nuomone, turėtume pasiruošti.

Labiau tikėtinas scenarijus, jog kosmoso turistai keliaudami į kosmosą nugabens žemiškų organizmų. Ir tai taip pat yra didelė rizika.

Tyrimai parodė, kad į kosmosą panašiose sąlygose kai kurie mikrobai gali greitai genetiškai mutuoti. Pavyzdžiui, mikrogravitacijos sąlygomis išauginę tūkstantį E. coli bakterijų kartų, mokslininkai nustatė, kad kenksmingos bakterijos tampa dar konkurencingesnės, įgydamos atsparumą antibiotikams.

Jei ši atspari bakterijų padermė vėliau būtų perkelta į Žemę, ji galėtų rimtai kelti pavojų žmonių gyvybei.

„Rizika, kurios atsiradimo tikimybė yra maža, bet gali turėti ekstremalių pasekmių, yra biologinio saugumo valdymo pagrindas“, – sako invazijos biologas Philas Cassey iš Adelaidės universiteto Australijoje.

Tarptautinis kosmoso tyrimų komitetas (COSPAR) subūrė Planetų apsaugos grupę, tačiau nė vienas narys neturi patirties invazijos mokslo srityje.

Invazijos biologai Australijoje mano, kad tai rimta klaida. Jie sako, kad mums reikia sudėtingesnių protokolų, kad būtų išvengta biologinio Žemės užteršimo nežemiška gyvybe ir atvirkščiai.

„Atsižvelgiant į didžiulį invazinių rūšių mokslo ir valdymo tyrimų pagrindą“, rašo biologai, „mes tvirtiname, kad didesnis bendradarbiavimas tarp invazijos biologų ir astrobiologų sustiprintų esamus tarptautinius planetos biologinio saugumo protokolus – tiek Žemei, tiek nežemiškiems kūnams, kurie galėtų turėti gyvybę“.

Šiuo metu mūsų biologinio saugumo protokolai nuvilia. Pavyzdžiui, 2019 m. Izraelio zondui „Beresheet“ sudužus Mėnulyje, mūsų planetos palydovas buvo apgyvendintas labai jau atspariais naujakuriais – lėtūnais. Ir jie, ko gero, vis dar ten yra gyvi.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad „švariose NASA patalpose“, kuriose darbuotojai surenka erdvėlaivius, buvo aptikta ypatingo atsparumo požymių turinti bakterijų padermė. Jei šie pavojingi mikrobai autostopu patektų į kosmosą, yra tikimybė, kad mikrogravitacijoje jų virulentiškumas galėtų dar labiau išaugti.

Sustabdyti tai, kad taip neatsitiktų, yra daug lengviau, nei bandyti kovoti su mutuojančiais organizmais, patekusiais, sakykime, į Marsą.

Tačiau net ir tada, ekspertų manymu, gali būti beveik neįmanoma išlaikyti žemiškų mikrobų čia Žemėje. Visur, kur žmonės išvyko, mes neišvengiamai pasiėmėme organizmus su savimi.

Invazijos mokslininkai įspėja, kad kosmosas yra tik „kita biologinio saugumo rizikos riba“.

Tyrimas paskelbtas „BioScience“.