Mokslo ir technologijų pasaulis

Akių spalva priklauso nuo pigmentacijos tiek rainelės gale (rainelės pigmento epitelis), tiek jos stromoje (rainelės priekyje), taip pat nuo ląstelių tankio stromoje. Daugeliu atvejų šiuos veiksnius, taigi ir akių spalvą, nulemia genetika – iki šiol identifikuota net 15 skirtingų genų, kurie tam tikru būdu paveikia galutinę akių spalvą.

Tačiau, priešingai nei manote, mėlyno ir žalio pigmento žmogaus akių skystyje ar rainelėje nėra. Tiesą sakant, akių spalvoje dalyvauja tik keli pigmentai: melaninas (ruda) ir lipchromas (geltona). Be galimų ekstremalių albinizmo atvejų, visos akys turi tam tikrą melanino kiekį užpakalinėje rainelės dalyje, nors ne visos akys turi lipochromo.

Rudą akių spalvą lemia didelė melanino koncentracija rainelės užpakalinėje dalyje ir jos stromoje. Melaninas sugeria trumpo ir ilgo ilgio šviesą iš viso matomo spektro, o melanino tankis šiuose dviejuose sluoksniuose galiausiai lemia rudos spalvos atspalvį, kuris kraštutiniais atvejais gali pasirodyti šalia juodos spalvos.

Be melanino, gintaro spalvos akys įgauna spalvą dėl papildomo lipochromo buvimo stromoje.

Kaip minėjome anksčiau, mėlyni ir žali pigmentai neturi įtakos žmogaus akių spalvai. Taigi, kaip kas nors turi mėlynas ar žalias akis? Tai iš dalies yra šviesos triukas.

Esant mėlynoms akims, užpakalinėje rainelės dalyje yra nemažas melanino kiekis, tačiau gana mažai melanino stromoje, todėl ji yra permatoma, o kai šviesa susiduria su šiuo sluoksniu, ji  išsisklaido.

Ši sklaida labiau pasireiškia esant trumpesniems šviesos bangų ilgiams, čia svarbiausia yra mėlyna, o ilgesni bangos ilgiai paprastai praeina ir galiausiai sugeriami melanino, esančio rainelės gale.

Dėl to akis atrodo mėlyna. Net jei išpjaustytumėte atitinkamą akį, pamatytumėte, kad asmuo turi rudas akis. Panašūs procesai daugiau ar mažiau vyksta danguje, kai Saulės šviesa yra išsklaidoma atmosferoje, todėl ji atrodo mėlyna, nors jei Saulės šviesa nebūtų išsklaidyta ar absorbuojama atmosferoje, dangus atrodytų panašiai kaip naktį.

Pilkos akys veikia beveik lygiai taip pat, kaip mėlynos – nemažas melanino kiekis rainelės gale sugeria ilgesnius bangos ilgius, bet mažai stromoje. Manoma, kad šių žmonių akys neatrodo mėlynos dėl didesnių kolageno nuosėdų, kurios sukelia kitokią sklaidą, kuri nėra tokia priklausoma nuo dažnio. Šio tipo sklaida iš esmės yra tai, kas vyksta, kai vandens lašeliai debesyse sukelia pilką atspalvį.

Priešingai nei mėlynos ir pilkos, žalios akys turi daug mažiau melanino užpakalinėje rainelės dalyje, todėl šiek tiek mažiau absorbuojama šviesa; jų stromoje taip pat yra šiek tiek lipochromo. Kaip ir mėlynos ir pilkos spalvos akyse, stromoje yra mažai melanino, todėl šiek tiek šviesos sklaida padeda suteikti mėlyną atspalvį, o dėl viso to akis atrodo šiek tiek žalios spalvos.

Tęsinys kitame puslapyje:

Lazdynų spalvos akys (hazel eyes), kurios gali pereiti iš rudos į žalią, turi daugiau melanino priekiniame (priekiniame) akies sluoksnyje ir, kaip ir žalios, pilkos ir mėlynos akys, išsklaido tam tikrus šviesos bangos ilgius, todėl akių spalva šiek tiek keičiasi.

Atsižvelgiant į tai, kad pastarieji atspalviai daugiausia priklauso nuo šviesos sugerties, o ne, pavyzdžiui, mėlynos pigmentacijos, yra priežastis, kodėl žmonių, turinčių tokias akių spalvas, akių spalva kartais skiriasi, nei įprastai.

Fiziškai jų akyse niekas iš tikrųjų nepasikeitė, tačiau pakeitus apšvietimą gali pasikeisti bangos ilgiai ir šviesos koncentracija, kuri gali būti išsklaidyta ir sugerta, todėl gali atrodyti, pavyzdžiui, paprastai žalia akis, gali pasirodyti šiek tiek mėlyno atspalvio.

Kodėl kai kurie žmonės turi dvi akių spalvas

Kelias akių spalvas gali sukelti įvairūs dalykai – nuo genetikos iki įvairių sveikatos būklių, tokių kaip Hornerio sindromas ir Waardenburgo sindromas. Nepriklausomai nuo pagrindinės priežasties, žmogaus akyse nevienodai pasiskirsto melaninas.

Kai kuriais atvejais asmuo gali turėti dvi visiškai skirtingos spalvos akis (visiška heterochromija). Ko gero, dažniausia to priežastis yra genetinė.

Tačiau dėl kitų reiškinių viena akis gali visiškai pakeisti spalvą, pavyzdžiui, toks uždegimas, kokį patyrė aktorė Mila Kunis, kuris pakeitė vienos akies spalvą. Išorinės priežastys yra vietiniai vaistai, vartojami glaukomai gydyti, galintys mėlyną akį paversti ruda.

Kitas heterochromijos variantas atsiranda tada, kai bent vienoje akyje yra dvi skirtingos spalvos; kartais vidinis žiedas skiriasi nuo išorinės spalvos (centrinė heterochromija). Kitas tipas atsiranda, kai tik vienos akies dalis turi skirtingą spalvą.

Kaip ir tolygesnė akių spalva, visais atvejais susidariusi akių spalva daugiausia priklauso nuo rudos ir geltonos pigmentacijos bei jos pasiskirstymo ir tankio rainelės gale ir jos stromoje.