Mokslo ir technologijų pasaulis

Pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25 d., 10 milijardų JAV dolerių vertės Jameso Webbo teleskopas sėkmingai paliko Žemę.

Observatoriją į dangų pakėlė raketa „Ariane“ iš Kourou kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Jo skrydis į orbitą truko šiek tiek mažiau nei pusvalandį, o signalas, patvirtinantis sėkmingą rezultatą, buvo užfiksuotas antžeminės antenos Malindi mieste Kenijoje.

Teleskopas pavadintas Jameso E. Webbo vardu, kuris 1961–1968 m. buvo NASA administratorius ir vaidino neatsiejamą vaidmenį „Apollo“ programoje, nuskraidinusioje žmogų į Mėnulį.

Inžinieriai, dirbantys su JAV, Europos ir Kanados kosmoso agentūromis, pastatė naują observatoriją, kuri būtų 100 kartų galingesnė už garsųjį Hablo kosminį teleskopą, iškeltą dar 1990 metais.

Pakilimas buvo nekantriai lauktas, bet kartu su dideliu nerimu. Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje dirbo prie projekto per pastaruosius 30 metų ir, nors „Ariane“ yra labai patikima transporto priemonė, nėra jokių garantijų, kai kalbama apie raketas.

Webbo teleskopo iškelimas yra tik sudėtingos pradinės veiklos, numatomos atlikti per ateinančius šešis mėnesius, pradžia.

Teleskopas nukreiptas į Lagranžo tašką (L2) maždaug 1,5 mln. km už Žemės.

Keliaudamas į šią vietą, Webbas turės išsipakuoti iš sulankstytos konfigūracijos – panašiai kaip drugelis, išlindęs iš kokono.

Tai nebus lengva, pripažino NASA administratorius Billas Nelsonas: „Turime suprasti, kad vis dar yra daugybė dalykų, kurie turi veikti ir jie turi veikti nepriekaištingai. Tačiau žinome, kad už didelį atlygį yra didžiulė rizika."

Išskleidimo procesas truks apie dvi savaites. Tada didelis Webbo veidrodis turės būti sukalibruotas.

Pagrindinis naujojo įrenginio instrumentas yra 6,5 m pločio auksinis veidrodis, veikiantis infraraudonųjų spindulių spektre. Tai beveik tris kartus platesnis nei pagrindinis Hablo reflektorius.

Išplėsta optika kartu su keturiais itin jautriais instrumentais turėtų leisti astronomams pažvelgti į erdvę giliau – taigi laiku atgal – nei bet kada anksčiau.

Pagrindinis taikinys bus žvaigždžių pionierių epocha, kuri užbaigė tamsą, kuri, teoriškai, apėmė kosmosą netrukus po Didžiojo sprogimo, prieš daugiau nei 13,5 mlrd. metų.

Būtent branduolinės reakcijos šiuose objektuose sukūrė pačius pirmuosius gyvybei būtinus sunkiuosius atomus – anglį, azotą, deguonį, fosforą ir sierą.

Kitas pagrindinis Webbo tikslas bus ištirti tolimų planetų atmosferas. Tai padės tyrėjams įvertinti, ar šie pasauliai yra tinkami gyventi.