Mokslo ir technologijų pasaulis

Naujas tyrimas nustatė įtariamąjį, kuris galėjo išduoti Aną Frank ir jos šeimą naciams.

Garsioji žydų mergaitė, rašiusi savo dienoraštį, mirė nacių koncentracijos stovykloje 1945 m., būdama 15 metų, po dvejų slapstymosi metų.

Jos dienoraštis, išleistas po jos mirties, yra garsiausias pasakojimas apie žydų gyvenimą karo metais iš pirmų lūpų.

Dabar po 77 metų, grupė, kurioje yra buvęs FTB agentas, teigia, kad Amsterdamo žydų veikėjas Arnoldas van den Berghas tikriausiai „įdavė“ Frankus, kad išgelbėtų savo šeimą.

Komanda, sudaryta iš istorikų ir kitų ekspertų, praleido šešerius metus, naudodama modernias tyrimo technikas, kad išspręstų „77 metų senumo bylą“. Tai apėmė kompiuterinių algoritmų naudojimą ieškant ryšių tarp daugelio skirtingų žmonių, o tai žmonėms būtų užtrukę tūkstančius valandų.

Van den Berghas buvo Amsterdamo žydų tarybos narys, organo, priversto įgyvendinti nacių politiką žydų teritorijose. 1943 m. ji buvo išformuota, o jos nariai išsiųsti į koncentracijos stovyklas.

Tačiau komanda išsiaiškino, kad van den Berghas nebuvo išsiųstas į stovyklą, o tuo metu gyveno Amsterdame kaip įprasta. Taip pat buvo iškelta versija, kad žydų tarybos narys naciams teikė informaciją.

„Kai van den Berghas prarado visas apsaugos priemones, kurios saugojo jį nuo išvežimo į stovyklą, jis naciams turėjo pateikti ką nors vertingo, kad jis ir jo žmona tuo metu liktų saugūs“, – sakė buvęs FTB agentas Vince'as Pankoke'as.

Komanda teigė, kad jai sunkiai sekėsi patikėti, kad išdavikas buvo kitas žydas. Tačiau taip pat buvo rasta įrodymų, leidžiančių manyti, kad Otto Frankas, Anos tėvas, galbūt pats tai žinojo ir laikė tai paslaptyje.

Ankstesnio tyrėjo bylose jie rado Otto Frankui išsiųsto anoniminio rašto, kuriame Arnoldas van den Berghas buvo įvardytas kaip jos išdavikas, kopiją.

P. Pankoke sakė, kad antisemitizmas galėjo būti priežastis, dėl kurios laiškas niekada nebuvo paviešintas.