Mokslo ir technologijų pasaulis

Krizės įprastai sustiprina žmonių tikėjimą Dievu. Kai aplink tvyro chaosas ir nežinia, žmonės pasineria į apmąstymus ir ramybės ieško religijoje. Ar COVID-19 pandemija yra tokia religiją stiprinanti krizė?

2020-ųjų vasarą atlikta apklausa parodė, kad bent jau JAV religinės nuotaikos stiprėjo. 28 % apklaustųjų teigė, kad dėl pandemijos jaučia stipresnį tikėjimą. Ir tai nestebina - panašus fenomenas lydi kone kiekvieną didesnę krizę. Tačiau gali būti, kad tas tikėjimo sustiprėjimas įvyko tik pandemijos pradžioje. Arba tik JAV.

Naujame tyrime aprašomi 5000 Vokietijos gyventojų apklausų rezultatai. 18 mėnesių laikotarpyje nuo 2020-ųjų birželio iki 2021-ųjų lapkričio tyrimo dalyviai vis sulaukdavo mokslininkų klausimų. Mokslininkai pastebi, kad nors pandemijos pradžioje žmonės daug meldėsi ir meditavo, bėgant laikui jų religiniai jausmai silpnėjo. Jau antrosios COVID-19 bangos metu žmonės mažiau laiko praleido maldoje. Tikėjimo žudikais tapo įvairūs su COVID-19 susiję veiksniai, ypač jei jie buvo pastebimi artimoje aplinkoje. Tikėjimą prarado ir protestantai, ir katalikai, ir jauni, ir seni žmonės.

Tyrimo pradžioje tik 3 % pripažino, kad dėl pandemijos prarado tikėjimą aukštesne jėga. Tyrimo pabaigoje šis skaičius išaugo iki 21,5 %. Mokslininkai tai sieja su stresu ir socialine religijos puse. Žmonės negali eiti į bažnyčią. Be to, artimiausia jų religinė aplinka taip pat kenčia nuo pandemijos. Kita vertus, ir žmonės, kurie nepriskiria savęs prie jokios religijos, irgi jautė kaip praranda tikėjimą aukštesne jėga.

Tikėjimo tyrimai yra pakankamai sudėtingas dalykas. Žmonės dažnai nevertina savo tikėjimo Dievu ar aukštesne jėga tol, kol nėra paprašyti tai padaryti. Kai jie išgirsta šį klausimą, pradeda vertinti, kad negali nueiti į Bažnyčią, rečiau sutinka savo religinės bendruomenės narius.

Kita vertus, kartu tai labai priklauso ir nuo kultūros. JAV su COVID-19 sietinas religijos silpnėjimas nėra stebimas.