Mokslo ir technologijų pasaulis

Purvini pinigai – kriptovaliutų taršos krizė (Konkursinis straipsnis)
Publikuota: 2022-05-10

Internete sunku žengti kibernetinį žingsnį nesusidūriant su kriptovaliutų reklamomis. Besišypsantys veidai žada greitą pelną ir stabilią finansinę ateitį mainais į jūsų pinigus ar kompiuterio resursus. Tačiau yra ir kita, tamsesnė kriptovaliutų pusė, kuri dažnai nutylima. Tai – kriptovaliutų kasybos vykdoma tarša.

Atrodo paradoksalu – kaip kažkas, kas neužima jokios fizinės vietos, gali būti atsakingas už planetos taršą? Tačiau kriptovaliutų tarša yra neatskiriama jų dalis – kriptovaliutos yra kasamos naudojant kriptografines lygtis sprendžiančias programas. Šias ypač sudėtingas matematines problemas vienu metu sprendžia daugybės žmonių kompiuteriais, kurie, savo ruožtu, šiai veiklai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius. Elektros, kuri vis dar daugiausia gaminama deginant iškastinį kurą šiluminėse elektrinėse. Šiuo metu vien vienos kriptovaliutos – bitkoino – metinė tarša tokia pati, kaip Naujosios Zelandijos, ir kadangi kiekvieno naujo bitkoino iškasimas reikalauja vis didesnių elektros energijos sąnaudų, šis skaičius tik didės ir didės. Jeigu kai kurių bitkoino proponentų prognozės išsipildys ir vieno bitkoino vertė pasieks pusę milijono JAV dolerių, bitkoino metinė tarša pasieks Brazilijos arba Meksikos metinės taršos lygį. Ši problema užkoduota pačioje bitkoino struktūroje – kuo bitkoinas brangesnis, juo jis populiaresnis. Kuo jis populiaresnis, tuo daugiau žmonių jį kasa. Ir kuo daugiau žmonių jį kasa, tuo daugiau sunaudojama elektros energijos.

Jau šiuo metu vienas bitkoino sandoris, pavyzdžiui, bilietų į koncertą arba buitinės elektronikos pirkimas šia valiuta, į orą išmeta tiek pat anglies dvideginio, kaip iš Niujorko į Amsterdamą skrendantis lėktuvo keleivis. Kas moka šią kainą? Tai kiti bitkoino kasėjai, kurių kasybos aparatai, spręsdami kriptografines lygtis, patvirtina vieną ar kitą bitkoino sandorį ir taip įrašo jį bitkoino blockchaine – bendroje, necentralizuotuoje duomenų bazėje.

Antros pagal populiarumą kripto valiutos – ethereumo – situacija kiek geresnė: 2019 m. ethereumo kasybos ir sandorių į orą išmestas anglies dioksidas tesiekė „tik“ 47 milijonus tonų – t. y., 5 milijonais tonų daugiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija 2016 metais. Vieno etherumo sandorio tarša yra apie 102 kilogramus CO2, t. y., tiek pat, kiek 17 tūkstančių valandų Youtube filmukų žiūrėjimo.

 

Šios problemos išlieka netgi kasant kriptovaliutas „žaliosios energijos“ pagalba – bitkoino tarša milžiniška nepaisant to, kad 40 procentų visų bitkoinų yra iškasami naudojant žalią energiją. Nors 2021 m. kriptokasybos firmų grupės pasirašyta sutartis CCA – Crypto Climate Accord, lietuviškai Kripto Klimato Sutartis – siekia iki 2040 m. pasiekti anglies dvideginio neutralumą, vis vien egzistuoja dvi rimtos problemos: pirmoji – tai, kad daug didelių ir įtakingų kriptokasybos kompanijų dar nėra pasirašiusios CCA ir greičiausiai jos taip ir nepasirašys; ir antroji – 2040 m. gali būti per vėlu, ir globalinį klimato atšilimą būtina stabdyti jau dabar.

 

Autorius Alfredas Buiko

Šaltiniai: