Žymusis Fibonacci savo seką aprašė dar 1202 metais išleistoje knygoje "Liber Abaci". Seka prasideda 0,1,1,2,3,5,8 ir tokiu pat principu tęsiasi ir toliau. Daugelio matematikų ir gamtininkų teigimu,
sekos pavyzdžių yra gausu mus supančioje aplinkoje. Pavyzdžiui, gėlių žiedlapių skaičius dažniausiai yra lygus kuriam nors Fibonacci sekos skaičiui, tą ypač gerai iliustruoja įvairios ramunių rūšys; medžių ir augalų šakojimasis, sraigių kiaukuto augimo dėsningumas dažniausia atitinka šį principą ir taip toliau. Kai kurie filosofai teigia, jog Fibonacci seka "keistai sutampa su visais gyvosios gamtos augimo dėsningumais, įskaitant paties žmogaus". Žinoma, yra ir išimčių, neatitinkančių minėtojo principo, tačiau jos yra daug retesnės.
Holmes Craft teigimu, kurdama šį žiedą, ji įkvėpimo taip pat sėmėsi iš Fibonacci sekos. Puošybos elementai - rutuliukų grupelės - išdėstyti pagal sekos narius 1,1,2,3.
