Sudarytas genomo žemėlapis dirbtinei gyvybei sukurti
|
Taip atrodo suskaidytas DNR į vadinamąsias plazmides
JAV tyrėjai teigia, jog žengtas antras žingsnis iš trejų – baigtas rinkti gyvo organizmo (bakterijos) genomas. Genomas – visa koduojanti (DNR) seka. Tai svarbus pasiekimas dirbtinės gyvybės kūrimui. Genomas buvo nuskaitytas nuo Mycoplasma genitalium bakterijos. Ši bakterija pasirinkta dėl to, jog jos genomas mažiausias - ji turi tik 485 genus! Tiesa, virusų genomai mažesni, bet jie nėra laikomi visiškai gyvais organizmais, nes negali savarankiškai daugintis. Mycoplasma genitalium paprasta tuo, jog jos DNR supakuota vienoje chromosomoje. Visas koduojančios sekos skanavimas prasidėjo chemiškai nustatinėjant DNR fragmentus. Apskritai visos bakterijos genomo talpis - 580 000 padėčių. Nors mokslininkai sako, jog tai mažiausias jiems tikęs genomas, sužinojus jo talpį, seka neatrodo labai trumpa. Dirbtinai padaryti DNR chromosomą nėra paprasta, nes ji labai trapi. Mokslininkams teko visą DNR skaidyti į fragmentus - apvalias formas, vadinamas plazmidėmis. Vėliau bus bandoma šią dirbtinę chromosomą patalpinti į ląstelę. Teigiama, jog ši chromosoma niekaip negalės pakenkti savo ląstelei-šeimininkei. Praėjusiais metais tiems patiems JAV mokslininkams pavyko modifikuoti bakteriją Mycoplasma capricolum į Mycoplasma mycoides. Visa tai buvo atlikta sukeitus bakterijų genomus. Svarbiausias dalykas šio tipo bandymuose – žinoti minimalų genų rinkinį, reikalingą organizmo išgyvenimui. Parengė: Evaldas Plačiau: J. Craig Venter Institute | ||||
| ||||