Mokslo ir technologijų pasaulis

Marso paviršių tyrinėjantis NASA zondas atkasė baltą medžiagą, kuri, mokslininkų manymu, yra raudonosios planetos ledas.

Marso grunto kasinėjimus tęsiantis „Phoenix“ mechaninis manipuliatorius, gilindamas anksčiau iškastus „Dodo“ ir „Baby Bear“ pavadintus griovelius, kurie buvo sujungti į vieną didesnę tranšėją, aptiko baltos spalvos medžiagą. Pirminės mokslininkų hipotezės teigė, jog tai gali būti ledas arba druska, skelbia „New Scientist“. Ši medžiaga aptikta ties vadinamojo daugiakampio – vieno iš sezoninių Marso ašigalio regiono paviršiaus darinių, kurie, kaip manoma, susiformuoja tirpstant po gruntu esančiam ledui – kraštu.

Sekančias dienas „Phoenix“ vaizdo kameros nuolat fotografavo šią vietą. Tyrėjai iš nuotraukų bandė nustatyti, ar atkasta medžiaga keičiasi.

Mokslininkai manė, kad jeigu tai ledas, tai veikiamas saulės spindulių jis pradės mažėti, nes dėl sublimacijos jis turėtų virsti vandens garais. Izoliuotas ledo gabalėlis leistų manyti, kad tarp daugiakampių anksčiau tekėjo skystas vanduo, kuris vėliau sušalo.

Šiuo metu vadinamoji „Dodo“ - „Baby Bear“ tranšėja yra 22 cm pločio, 35 cm ilgio ir 7-8 cm gylio. Giliausioji jos vieta yra arčiausiai zondo. Baltoji medžiaga yra atokiausiai nuo jo esančioje tranšėjos dalyje.

Po kelių dienų paskelbtame „Phoenix“ programos pareiškime sakoma, kad naujausiose tranšėjos nuotraukose baltos medžiagos jau nematyti.

„Baltos spalvos medžiagos dalelės po kelių dienų visiškai pradingo. Tai patikimas įrodymas, jog tai buvo ledas, - pareiškė Arizonos universiteto (JAV) mokslininkas Peteris Smithas. – Anksčiau buvo išsakyta prielaida, kad šviesioji medžiaga gali būti druska. Tačiau druska negali išgaruoti.“

Taip pat „Phoenix“ TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatoriuje kaitinamas pirmasis manipuliatoriaus paimtas Marso grunto pavyzdys. Tyrėjai nesitiki jame aptikti ledo požymių, nes mėginys kelias dienas išbuvo ant vienos analizatoriaus krosnelės filtro. Rupaus grunto kurį laiką nepavyko susmulkinti, kad jo dalelės galėtų patekti į krosnelę.

Pasak „Phoenix“programos tyrėjų, pirmojoje TEGA krosnelėje grunto mėginys bus kaitinamas iki 1000 laipsnių pagal Celsijų. Tokią temperatūrą planuojama pasiekti per kelias artimiausiais dienas. Iš išsiskiriančių dujų bus bandoma nustatyti, ar grunto mineraluose yra vandens požymių.