Mokslo ir technologijų pasaulis

Kaip vadinamas tamsos nebuvimas? Tamsioji materija turėtų būtų pasklidusi visoje Visatoje, bet naujo tyrimo metu atrasta spiralinė galaktika, kurioje, atrodo, nėra šios paslaptingos medžiagos – ir astrofizikai negali paaiškinti dėl ko taip yra, rašo newscientist.com.

Daugelio galaktikų išoriniuose regionuose esančios žvaigždės aplink galaktiką sukasi taip greitai, kad turėtų būti išsviestos į tarpgalaktinę erdvę. Bendra visų matomų vidinių galaktikos žvaigždžių masė sukuria nepakankamai stiprią gravitacijos jėgą, kad išlaikytų išorines greitai lekiančias žvaigždes, o tai verčia manyti, kad dalis galaktikų masės yra nematoma.

Dauguma astronomų mano, kad trūkstamą masę sudaro egzotiška nematoma medžiaga, pavadinta tamsiąja materija, kuri aplink kiekvieną galaktiką sudaro sferos formos aurą. Kita galimybė – kad gravitacijos jėga veikia ne taip, kaip nusako dėsniai – yra teorija, vadinama modifikuota Niutono dinamika (MOND).

Tačiau spiralinėje galaktikoje NGC 4736 tolstant nuo tankaus galaktikos centro judėjimas aplink centrą lėtėja. Iš pirmo žvilgsnio lėtėjantis sukimosi kreivė yra būtent tai, ko ir reikėtų tikėtis jei neegzistuotų tamsioji materija ir nereikėtų modifikuoti gravitacijos poveikio. Tolstant nuo tankaus galaktikos centro gravitacijos jėga silpnėja, todėl judėjimas rimsta.

Sukimosi matavimai siekia tik 35 tūkst. šviesmečių nuo galaktikos centro, o to nepakanka pirmajam įspūdžiui patvirtinti. Todėl Lenkijos astronomų grupė sukūrė tikslesnį analizės metodą.

Joanna Jalocha, Lukaszas Bratekas ir Marekas Kutschera iš Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje atrado būdą suderinti sukimosi kreivę su kitu matmeniu – vandenilio dujų tankiu toli nuo galaktikos centro.

Kombinuotas matematinis modelis verčia manyti, kad įprastos matomos žvaigždės ir dujos iš tiesų sudaro visą NGC 4736 masę.

„Jei šis mokslinis darbas yra teisingas, tuomet šioje galaktikoje tamsiosios materijos yra arba labai mažai, arba jos apskritai nėra. O tai stebina“, - sakė Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) astrofizikas Jürgas Diemandas, kuris nepriklausė lenkų mokslininkų grupei.

J.Diemandas sakė, kad daugybė kitų metodikų – taip pat ir tos, kurios tiria kaip galaktikos juda galaktikų spiečiuose bei Didžiojo sprogimo švytėjimą – nurodo, kad tamsioji materija egzistuoja.

Taigi, ar gali būti, kad naujoji metodika yra klaidinga? „Reikia tikrai idealių duomenų, kad pavyktų tai prastumti. Bijau, kad mano grubus pirmas įspūdis neleidžia tuo tikėti“, - sakė Merilendo universiteto (JAV) galaktikų formavimosi ir evoliucijos ekspertas Stacy McGaugh.

S.McGaugh nurodė, kad tiriant ir kitas galaktikas aptikta žemėjančių sukimosi kreivių, bet vėlesniais stebėjimais visuomet buvo įrodoma, kad už tam tikros ribos šios kreivės išsitiesina, o to neįmanoma paaiškinti vien gravitacija, kurią sudaro matomos žvaigždės ir dujos. „Jei tikėtume šio mažėjimo stabilumu, tuomet tai būtų išimtis iš taisyklės“, - sakė mokslininkas.

Net ir šiuo atveju, viena išskirtinė galaktika be tamsiosios materijos būtų didžiulė mįslė. „Dabartiniu požiūriu, galaktikos formuojasi tamsiosios materijos sankaupose“, - sakė J.Diemandas. tamsiosios materijos gravitacija pritraukia paprastas dujas, kurios susiburia į žvaigždes.

„Neaišku kokiu būdu be tamsiosios galaktikos debesies susiformuotų galaktika ar kaip šis debesis galėtų nuo galaktikos atsiskirti jo nesunaikinant. Galaktika be tamsiosios materijos tikrai nesiderina su mūsų šiuolaikiniu supratimu apie kosmologiją ir galaktikų formavimąsi“, – sakė J.Diemandas.

Lygiai taip pat pasinaudojant MOND būtų sunku paaiškinti ir galaktikų su besileidžiančiomis sukimosi kreivėmis egzistavimą, sakė S.McGaugh. Todėl kol kas atrodo, kad trūksta tam tikros dalies trūkstamos masės.