Stebimas įspūdingas žvaigždės gimimas
|
Tai, kas vyksta aplink šią žvaigždę – pakankamai įspūdinga. Tačiau tai kol kas tik prožvaigždė – tad tiek jos pačios, tiek ir aplinkinės erdvės temperatūra nedidelė. Šioje infraraudonųjų spindulių nuotraukoje su dirbtiniais tonais parodytos skirtingos temperatūros zonos – oranžinės, kur temperatūra siekia 0 laipsnių Celsijaus, o balti – 100 laipsnių Celsijaus.
Žvaigždė savo tikrąjį statusą arba vardą įgauna tuomet, kai jos širdyje prasideda branduolinės reakcijos – nuo to momento ji nustoja augti ir spaustis. Savaime suprantama, branduolinės reakcijos išskiria milžiniškus energijos kiekius – žvaigždės temperatūra ima augti ir ji pati sužimba kaip daugelis kitų žvaigždžių. Tačiau kas darosi iki šio momento? Žvaigždė formuojas iš besikaupiančių dulkių ir dujų sluoksnių ir iki branduolinės reakcijos pradžios šis darinys vadinamas prožvaigžde. Štai vieną iš tokių prožvaigždžių astronomams ir pavyko pastebėti – tikėtina, jog po kiek laiko ji baigs savo formavimąsi ir virs į mūsų Saulę panašia žvaigžde. Apie naujos prožvaigždės aptikimą pranešė Ilinojaus universiteto (University of Illinois at Urbana-Champaign) tyrimų grupė, vadovaujama Leslie Looney. Mokslininkams pavyko pastebėti kai kurių įdomių detalių, kurios įnešė naujos šviesos į žvaigždžių evoliucijos teoriją. Stebėdami L1157 – nulinės klasės žvaigždę, pirmiausią, ką astronomai pastebėjo tai tankią dujų ir dulkių plėvelę, supančią objektą iš visų pusių. Tačiau tuo pačiu ji yra ne sferinės formos, o truputi išskydusi. Laikui bėgant dėl gravitacijos ši plėvelė spaudžiasi, o jos medžiagos krenta į žvaigždę ir formuoja proplanetinį diską – iš jo vėliau gims planetos. Pasak profesoriaus Looney, kai kurios žvaigždžių sistemos formavimosi teorijos teigia, jog vykstant panašiam slėgimui, plėvelės tankis turėtų didėti. Ir dabartiniai stebėjimai būtent tai ir įrodė. Naudodami orbitinio infraraudonųjų spindulių teleskopo Spitzer duomenis, mokslininkai pastebėjo dar vieną įdomią žvaigždės savybę. Pasirodo, jog L1157 į aplinką išmetą didžiulius dujų srautus. Jų ilgis siekia apie 9 šviesos mėnesius! Astronomų nuomone, tokie dujų srautai susidaro dėl milžiniško prožvaigždės medžiagos spaudimo. Todėl jų nuomone šis procesas nėra kažkuo keistas – panašų formavimosi etapą savu laiku turėjo praeiti ir Saulės sistema. L1157 žvaigždė nuo mūsų nutolusi per 800 šviesmečių, o jos amžius tėra 10 tūkstančių metų. Astronomų nuomone, į „pilnavertę“ žvaigždę ji ims virsti ne anksčiau kaip po milijono metų. Išsamiau apie tai galite paskaityti žurnale Astrophysical Journal Letters publikuotame autorių straipsnyje. | ||||||
| ||||||