Mokslo ir technologijų pasaulis

Vorai juodosios našlės savo voratinklius rezga skirtingai, priklausomai nuo jų paskirties. Alkanų vorų tinklai būna pavojingesni, o sočių – lyg tvirtovė. Akrono universiteto (JAV) mokslininkai Jacquelyn Zevenbergen ir Toddas Blackledge‘as nustatė, jog vorai, kurie kasdien maitinasi svirpliais, rezga tinklus iš nelipnaus šilko.

Bet panašaus dydžio vorai, kurie būna savaitę badavę, buvo linkę regzti tinklus su ilgomis, prie žemės pritvirtintomis lipniomis gijomis.

Kai vabzdys įsiraizgo į šias gijas, jos atitrūksta nuo žemės ir pakyla į orą, taip įkalindamos auką.

Į vientisą paklodę panašus tinklas geriau perduoda greta esančio grobio vibracijas, vorui lengviau tokiu tinklu judėti. Mokslininkai nustatė, kad visi vorai, nepriklausomai nuo jų būklės, daugiau ir greičiau grobio sugauna būdami ant voratinklio, kurį numezgė alkani vorai.

T.Blackledge‘as mano, kad sotūs vorai renkasi nelipnius tinklus dėl to, kad jie geriau apsaugo nuo plėšrūnų. Toks tikslingas tinklo dizaino keitimas yra išskirtinė juodųjų našlių savybė. „Jų tinklai nėra šiaip daugiau ar mažiau tokio paties šilko. Jie prideda arba šalina tokius architektūrinius bruožus, kurie atlieka specifinę funkciją“, - sakė mokslininkas.