Atrodo savaime suprantama, jog visiems grobuoniškos prigimties gyvūnams tenka išsižioti, kai jie nori įkąsti arba kitais būdais sužeisti potencialią auką. Tačiau egzistuoja gyvačių rūšis, kurios gali išleisti savo dantis į išorę ir nudurti auką su uždara burna.
Atractaspis rūšies gyvačių dantys yra išdėstyti labai retai - jos turi tik dvi ypač ilgas viršutinio žandikaulio iltis (jų ilgis sudaro trečdalį kaukolės ilgio), du trumpus lengvai išlenktus dantis ir porą labai mažų gomurio srities dantų. Šių gyvačių kaukolės struktūra yra ypatinga - kaulų bei sąnarių forma ir juos valdantys raumenys leidžia gyvūnui pakreipti iltis į norimą pusę. Pakreipus iltį į išorę, burnoje susiformuoja mažytė anga, pro kurią iltis išlenda iš burnos į išorę.
Gamtininkai teigia, jog vienu metu gyvatė į išorę iškiša tik vieną iltį, tačiau jei ji panorėtų, visai tikėtina, jog tokį "fokusą" galėtų atlikti su abiem dantimis. Gaudant šiuos gyvūnus netinka įprastiniai metodai - ją paėmus viena ranka už galvos neleidžiant prasižioti, ji vis vien sėkmingai sužalos gaudytojo ranką. Auką Atractaspis nuduria staigiai truktelėdama galvą atgaline kryptimi.
Tokias gyvates galima sutikti didžiojoje Afrikos dalyje, išskyrus šiaurinę ir pietvakarinę dalis, taip pat Sinajaus ir Arabijos pusiasaliuose (iki pat Izraelio). Iš viso žinoma apie 12 Atractaspis rūšių, tačiau jų sistematinis skirstymas dar nėra nusistovėjęs. Kūno ilgis siekia nuo 30 iki 50 cm. Tarp kitko, šie gyvūnai pasižymi išskirtiniu kvapu (tačiau niekas nežino kodėl) ir yra nuodingi.
