Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai vyresniojo amžiaus žmonės nesugeba prisiminti pobūvyje dalyvavusių asmenų pavardžių, paprastai jie nusprendžia, kad ėmė šlubuoti atmintis. Tačiau pastaruoju metu skelbiamos naujų tyrimų išvados tai neigia, rašo JAV dienraštis „The New Tork Times“.

Mokslininkai nustatė, kad su amžiumi smegenys tiesiog priima daugiau informacijos ir dėl ilgalaikės naudos atsijoja tai, kas nereikalinga. Pastaraisiais metais atlikti tokio pobūdžio tyrimai apžvelgiami naujajame neurologijos knygos „Smegenų tyrimų pažanga“ leidime.

Pasak dienraščio, kai kurių žmonių smegenų veikla sulaukus senatvės iš tiesų susilpnėja. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga vidutiniškai suserga 13 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus amerikiečių. Tačiau, pasak knygos autorių, daugumos pagyvenusių žmonių smegenų veiklos pakitimai susiję su pasikeitusiu dėmesio sutelkimu – jiems būna sunkiau užfiksuoti atmintyje konkretų faktą, pavyzdžiui, pavardę ar telefono numerį. Kartais dėl to iškyla sunkumų, tačiau dažniausiai tokios atminties permainos būna naudingos.

„Gali būti, kad toks dėmesio išsklaidymas – visai neblogas dalykas, – teigia Harvardo universiteto (JAV) psichologė Shelley H. Carson, kurios tyrimo rezultatai cituojami knygoje. – Jis leidžia padidinti informacijos apimtį, kurią vėliau galima panaudoti sąmoningoje veikloje.“

Per vieną tyrėjų surengtą eksperimentą jo dalyvių buvo prašoma perskaityti kelių pastraipų tekstą, į kurį netikėtose vietose buvo įterpti nereikalingi žodžiai ir frazės. 60 metų amžiaus ir vyresni žmonės tekstą skaitė kur kas lėčiau, nei tyrime dalyvavę studentai. Tačiau studentai jį skaitė vienodu greičiu, nepriklausomai nuo „perteklinių“ žodžių prasmės, o vyresniojo amžiaus eksperimento dalyviai imdavo skaityti dar lėčiau, kai tų žodžių prasmė būdavo susijusi su teksto tema. Tai liudija, kad pagyvenę žmonės ne šiaip suklupdavo ties nereikalinga informacija, o ją suvokdavo ir įsisavindavo, rašo „The New York Times“.

Kuomet tyrėjai abiejų amžiaus grupių atstovams pradėjo uždavinėti klausimus, į kuriuos atsakyti reikėjo „neteisingose“ teksto vietose įterptais žodžiais, vyresniojo amžiaus eksperimento dalyviai atsakinėjo geriau, nei studentai.

„Jaunuoliai skaitydami tarsi nekreipdavo į tai dėmesio, tačiau vyresnieji įsisavino papildomą informaciją ir todėl geriau atliko nurodytą užduotį. Jie sugeba vienoje situacijoje užfiksuotą informaciją perkelti į kitą, – sakė Toronto universiteto psichologijos profesorė, Rotmano tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Lynn Hasher.

Toks sugebėjimas gali būti labai naudingas realiose gyvenimo situacijose, kai ne visada aišku, kuri informacija svarbi, o kuri bus svarbi tik ateityje. Iš pažiūros nesvarbūs duomenys ar prielaidos, saugomi atmintyje, gali įgyti visai kitokią reikšmę tuo atveju, jei pirminis veiksmų planas pasikeis. O papildomos detalės, į kurias buvote atkreipę dėmesį – pavyzdžiui, kad žmogus žiovauja ar nervingai bruzda – gali padėti jums įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį padarė vieni ar kiti žodžiai.

„Išsklaidytas dėmesys pagyvenusiems žmonėms leidžia sužinoti apie situaciją daugiau, o pagal šalutinius požymius suvokti to, kas vyksta, esmę geriau, nei jauniems, – teigia L. Hasher. – Mes manome, kad šis ypatumas gali paaiškinti, kodėl senus žmones mes laikome išmintingais.“

2003 m. daktarė S. Carson ir jos kolegos Harvardo universitete atliko tyrimą, kuriuo tikrino studentų gebėjimą atsijoti nereikšmingą informaciją įvairių dirgiklių sąlygomis. Paaiškėjo, kad kuo studentas būdavo kūrybiškesnis (tai buvo nustatoma pasitelkus anketas), tuo daugiau problemų jam iškildavo bandant ignoruoti nereikšmingus duomenis. Mokslininkai padarė išvadą, kad nepakankamas gebėjimas filtruoti informaciją ir nusistatyti prioritetus gali skatinti originalų mąstymą.