Susprogdinti atominę bombą reikštų sužaloti ir nužudyti daugybę žmonių. Vis dėlto visuomenė yra linkusi tai primiršti. Tepraėjo 60 metų nuo tada, kai JAV numetė dvi siaubingas bombas Japonijoje ir vos 15 metų nuo šaltojo karo tarp JAV ir SSRS pabaigos, o vyriausybių pasižadėjimas vengti branduolinio karo, atrodo, pamažu ima blėsti.
|
Tikimybė, kad JAV ir Rusija viena į kitą paleis savo branduolines raketas, yra gerokai sumažėjusi, bet visiškai neišnykusi. Pastaraisiais metais gerokai susirūpinta dėl to, kad atominės bombos gali būti panaudotos konfliktuose tarp kitų valstybių. Žvalgybos ataskaitos rodo, kad Kinija nukreipia daugiau raketų į JAV. Iranas plečia savo urano sodrinimo infrastruktūrą ir tikina, kad šie darbai susiję tik su elektros gamyba. Šiais teiginiais linkusios tikėti tik nedaugelis valstybių. Indija tobulina galimybes leisti raketas iš žemės, oro ir vandens, Pakistanas stengiasi į tai atsakyti. Šiaurės Korėja rugsėjį pareiškė nutraukianti savo atominę programą. Tarptautinių derybininkų tai neįtikino, o Korėja toliau tęsia tolimesnio nuotolio raketų bandymus.
Besikeičiančios grėsmės kelia daug naujų klausimų. Kas ką gali užpulti? Kaip stipriai gali pakenkti? Kas, jeigu branduolinį ginklą turi daugiau šalių, nei mes manome?
Apibendrinkime
- Dabar devynios šalys turi atominį ginklą ir balistinių raketų. Prie branduolinių valstybių klubo nori prisijungti Iranas. Keletas šalių gali pasiekti visame pasaulyje esančius taikinius, bet labiau tikėtini būtų regioniniai susišaudymai.
- Šiandieniniai ginklai atneštų daugiau aukų ir sužalojimų nei ant Hirosimos numesta bomba. Žurnalo užsakymu atliktas megatonos bombos sprogimo virš Manheteno modeliavimas rodo, kad nuo sprogimo, gaisrų ir radiacijos mirtų milijonai žmonių. Nemažiau nukentėtų ir kiti pasaulio miestai.
- JAV pradėjo 25 metus truksiančią programą, kuria siekiama pakeisti tūkstančius senstančių W76 branduolinių galvučių. Šios programos šalininkai teigia, kad vietoj šių galvučių būsiantis ginklas – patikimos keičiamos galvutės (PKG, angl. Reliable Replacement Warhead, RRW) – yra labai reikalingos, norint, kad JAV branduolinių ginklų atsargos būtų svarus sulaikantis veiksnys. Kritikai įrodinėja, kad PKG yra milijardų dolerių švaistymas ir kad tai gali tapti akstinu kitoms šalims pradėti naujas branduolinio ginklavimosi varžybas.
|
|
Branduolinė grėsmė
Jei staiga kuri nors iš devynių branduolinių valstybių paleistų raketas, nešančias branduolines galvutes, žūtų labai daug žmonių. Dešimtoji šalis, Iranas, greičiausiai jau dabar naudoja uraną atominio ginklo gamybai. JAV, Rusija ir Kinija savo ilgojo nuotolio balistinėmis raketomis gali pasiekti bet kurią pasaulio vietą. Prancūzija ir Didžioji Britanija galėtų tai padaryti savo povandeniniais laivais. Net vienos šiuolaikinės bombos poveikis gerokai pranoktų Hirosimos ir Nagasakio baisybes.
„Žmonės bėgo norėdami išsigelbėti... Vienas po kito, buvo beveik neatpažįstami. Oda... karojo ant rankų ir skruostų, veidai buvo raudoni ir taip ištinę, kad sunku buvo atskirti, kur akys, o kur burna.“
Hirosimos sprogimą išgyvenęs žmogus
The Making of the Atomic Bomb,
Richard Rhodes
„Dėl radiacijos sukeltų ligų ligoninėje gulėjau 10 kartų... 3 kartus prie mano lovos buvo sukviesta šeima... Prisipažinsiu – man nusibodo mirti.“
Hirosimos sprogimą išgyvenęs žmogus
Sanao Tsuboi, cituojamas Torkvilio Krichtono (Torcuil Crichton) Didžiosios Britanijos laikraštyje Sunday Herald; 2005 m. liepos 31 d.
Straipsnio tekstinė ir vaizdinė medžiaga priklauso "Scientific American lietuviškas leidimas" žurnalui ir be redakcijos sutikimo draudžiama kopijuoti ar kitaip atgaminti straipsnyje panaudotą informaciją.
