Mokslo ir technologijų pasaulis

Turintys antsvorio žmonės suversti visos kaltės genams nebegalės: nauji JAV mokslininkų tyrimai įrodo, kad fizinis aktyvumas gali palaikyti normalų svorį ir tiems, kurie genetiškai linkę tukti.

Tyrimas buvo atliekamas su grupe amišų. Tai reformacijos laikais susiformavusio protestantų judėjimo nariai, kurie gyvena izoliuotai nuo išorinio pasaulio ir nesinaudoja jokiomis šiuolaikinėmis technoligijomis.

Pastebėta, kad amišai, nešiojantys su nutukimu susijusį geną FTO, tačiau labai fiziškai aktyvūs, sveria maždaug tiek pat, kiek ir neturintys šio geno žmonės.

„Stebėdami aktyviausius amišus, pamatėme, kad genas jiems neturi jokio poveikio“, sako Merilendo universiteto dr. Sorenas Snitkeris.

Atradimas, kuris leidžia daryti prielaidą, jog fizinis aktyvumas gali įveikti nutukimą, neabejotinai turės įtakos diskusijoms apie tai, kas – dieta ar sportas – yra svarbiausia, kovojant su šia problema.

Mokslininkai stebėjo 704 senyvo amžiaus amišų bendruomenės vyrus ir moteris, gyvenančius Pensilvanijos valstijoje. Amišai automobilius dažniausiai iškeičia į karietas, o namuose neturi elektros. Senieji principai neleidžia jiems nešioti ir drabužių su sagomis, mat jos taip pat įsiuvamos kareivio uniformoje, kurios joks tikras amišas neužsivilks.

S. Snitkeris teigia, kad tiriamųjų grupė sukūrė įvairialypės fizinės veiklos aplinką – nuo ūkininkų, vis dar ariančių laukus arklių tempiamais plūgais, iki fabrikuose dirbančių darbininkų.

Mokslininkas su kolegomis iš Majamio universiteto siekė išsiaiškinti, ar fizinis aktyvumas šioje grupėje galėjo atsverti FTO geno poveikį. Šį geną, beje, nešioja daugiau nei pusė Europos gyventojų.

Nutukimo rizika - skirtinga

Dvi FTO geno kopijas turintys žmonės vidutiniškai sveria daugiau 3 kilogramais daugiau ir turi 70% didesnį polinkį į nutukimą, nei tie, kurie neturi šio geno.

Savanorių mokslininkai paprašė savaitę dėvėti specialius prietaisus, kurie registruoja kūno judesius. Palyginę amišų kūno masės indeksus – santykį tarp ūgio ir svorio – specialistai aptiko, kad mažiau fiziškai aktyvūs žmonės su FTO genu buvo gerokai labiau linkę įgyti viršsvorio ar nutukti.

Tačiau fiziškai aktyviausiųjų grupėje genas neturėjo jokios įtakos. Šie žmonės per dieną 3-4 valandas skiria vidutiniškai aktyviai veiklai: smagiam pasivaikščiojimui, namų tvarkymui ar kapstymuisi sode.

S. Snitkerio teigimu, tyrimas suteikia papildomų žinių apie pasaulinę anstvorio epidemiją, kuri pradėjo plisti populiarėjant technologijoms, mažinančiomis būtinybę judėti.

„Mes tikriausiai nešiojamės genus, kurie prieš 150 metų nebuvo pavojingi faktoriai, didinantys nutukimo riziką, tačiau keičiantis aplinkai, jie įgijo neigiamą poveikį“, – teigia jis.

Mokslininko nuomone, visuomenė turėtų dažniau išnaudoti progas pasportuoti „nemokamai“: pėstute ar dviračiu nukakti į darbą, dažniau naudotis viršuoju transportu.

Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad pasaulyje yra apie 1,6 miljardo suaugusiųjų, turinčių antsvorį, o daugiau nei 400 milijonų žmonių yra nutukę, t.y., dėl anstvorio rizikuoja susirgti.