Mokslo ir technologijų pasaulis

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų.

Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko vitaminas A, o jo kiekis paukštienoje sumažėjo 70 proc. Gūžiniuose kopūstuose randama 85 proc. mažiau kalcio. Vitamino C per paskutinius 7 metus agurkuose sumažėjo 99 proc., brokoliuose – 84 proc., žiediniuose kopūstuose – 64 proc.

Kodėl išnyko vitaminai?

Nyderlandų agronomijos instituto duomenimis, vitamino C trūksta daugumoje Olandijos šiltnamiuose auginamų daržovių. Dėl intensyvaus naudojimo dirvožemis visiškai nualintas ir nepajėgia aprūpinti daržovių būtinomis mineralinėmis medžiagomis, kurios vėliau augalų perdirbamos į vitaminus.

Dėl intensyvios žmonių veiklos bei technologinių naujovių kenčia praktiškai visos daržovės. Pavyzdžiui, magnio petražolėse ir krapuose sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Apie vitaminų ir mineralų trūkumą daržovėse atvirai kalba viso pasaulio mokslininkai.

Anot Maisto instituto Technologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Meilės Kulikauskienės, šiuolaikiniam žmogui jau nebepakanka vien tik laikytis klasikinių mitybos principų – subalansuoti kalorijų kiekį, patenkinti organizmą tinkamomis maisto medžiagomis bei laikytis mitybos režimo.

„Pasiekti, kad racione būtų visi būtini maisto komponentai, šiandien pasidarė nelengva dėl keleto priežasčių. Pirmiausiai, maiste, kurį kasdien valgome, nepakanka organizmui būtinų svarbiausių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų. Mat makro- ir mikroelementų dažnai trūksta skirtingų regionų vandenyje, dirvoje ir ten augančiuose augaluose.

Pagaliau maisto pramonė šiandien neaprūpina mūsų visais būtinais maisto komponentais, nes perdirbami ir laikomi maisto produktai keičia savo cheminę struktūrą bei praranda maistines savybes“, - teigė pašnekovė.

Anot mokslininkės, biologiškai aktyvių medžiagų maiste mažėja dėl daugelio priežasčių. Tai susiję ne tik su žmogaus veiklos nuskurdintu dirvožemiu bei dirbtinių trąšų vartojimu, bet ir su hormoniniu gyvulių augimo skatinimu, nesubrendusių daržovių ir vaisių rinkimu, ilgalaikiu produktų saugojimu bei transportavimu ir pan.

Civilizacijos privalumai ir trūkumai

Todėl faktinė žmogaus mityba yra nekokybiška ir nesubalansuota. Mes per daug vartojame riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gauname vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų, o kai kuriose šalyse – ir visaverčių baltymų.

Vitaminų ir mikroelementų gyventojams nepakanka praktiškai beveik visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Ypač trūksta vitaminų C, B1, B2, folio rūgšties, E, retinolio, beta karotino, taip pat kalcio, geležies, jodo, fluoro, seleno.

Dar pridėkite dėl audringos mokslo ir technikos pažangos praeito šimtmečio viduryje sumažėjusį mūsų fizinį aktyvumą ir gausime visą sveikatos problemų puokštę. Mat civilizacijos laimėjimai mums gerokai palengvino gyvenimą, tačiau šiandien žmogaus energijos poreikis yra trečdaliu mažesnis nei praėjusio šimtmečio viduryje, o valgome mes daug.

Nepakankamo fizinio aktyvumo ir nekokybiškos, nesubalansuotos mitybos pasekmės – didėjantis sergančiųjų chroniškomis neinfekcinėmis ligomis skaičius. Pasaulio mokslininkai jau įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo diabetas, osteoporozė. Su mityba, kaipo vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų daugėjimas.

Pirmieji susirūpino japonai

„Gyvenimo būdo pokyčiai ir jų pasekmės paskatino intensyvų maisto ir mitybos mokslų vystymąsi, ypač paskutiniais 20-to amžiaus dešimtmečiais. Fiziologiškai funkcionalios mitybos koncepcijos užuomazgos gimė 9-to dešimtmečio pradžioje Japonijoje.

Nors šiuo metu paprasto, universalaus ir visų pripažinto funkcionaliųjų produktų apibrėžimo nėra, tačiau daugelis šios srities specialistų tokiu terminu apibūdina produktus, kurių sistemingas kasdienis vartojimas įprasto raciono sudėtyje tradiciniais kiekiais dar turi ir teigiamą fiziologinį poveikį“, – teigė M. Kulikauskienė.

Anot mokslininkės, toks maistas nėra vaistas ir tikrai negali išgydyti, tačiau tinkamai subalansuotais komponentais padeda žmogui jaustis geriau, išvengti ligų, o susirgus – lengviau pagyti.

Šiuo metu naudojamos septynios funkcionaliojo maisto biologiškai veiklių medžiagų grupės: netirpiosios ir tirpiosios maistinės skaidulos, bifido ir pieno rūgšties bakterijos, prebiotikai (nevirškinamieji oligosacharidai ir polisacharidai), mineralinės medžiagos, polinesotūs riebalai (augaliniai, žuvų riebalai, omega-3 riebalų rūgštys); vitaminai, antioksidantai (vitaminai A ir E, beta-karotinas), mikroelementai.

Parduotuvėse bene daugiausiai tokių maisto produktų galima rasti su maistinėmis skaidulomis, bifido ir pieno rūgšties bakterijomis.

Susidomėjimas funkcionaliaisiais maisto produktais ir jų vartojimas visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos vartotojai parduotuvėse taip pat gali rasti gana plataus jų asortimento. Tai šviežiai spaustos arba iš koncentratų pagamintos sultys, nektarai ir gėrimai, praturtinti vitaminais, mineralais ar šių medžiagų mišiniais, maistinėmis skaidulomis, augaliniais ekstraktais.

Prie sveikatai naudingo maisto priskiriami sumažinto riebumo, gyvų mikroorganizmų arba vitaminais, mineralais ar maistinėmis skaidulomis praturtinti pieno gaminiai, duona ir kepiniai, turintys viso grūdo sudėtines dalis arba praturtinti maistinių skaidulų koncentratais, vitaminais ir mineralais, javainiai, sumažinto riebumo emulsiniai riebalų produktai ir pan.

Funkcionalus maistas ar maisto papildai?

Trūkstamas medžiagas mes galime gauti ir su maisto papildais. Tačiau biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija papilduose, anot mokslininkės, gali net dešimtis kartų viršyti fiziologinius paros poreikius, todėl jie skiriami kursais ir vartojami ribotą laiką. Dėl papildų vartojimo, jų derinimo reikėtų pasitarti su medikais.

„Reguliuojantį poveikį turinčios biologiškai veiklių medžiagų koncentracijos funkcionaliuosiuose maisto produktuose yra artimos fiziologiškai optimalioms, todėl tokie produktai gali būti vartojami neapibrėžtai ilgai“, - teigė pašnekovė.

Miltai ir duona dažniausiai papildomi B grupės vitaminais, kalciu ir geležimi. Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K ir karotiną deda į aliejų, sviestą, pieną, raugintus pieno produktus. Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo. Žarnyno mikroorganizmų pokyčiams pašalinti, anot mokslininkės, labiausiai tinka rauginti pieno produktai su probiotikais ir prebiotikais.

„Parenkant maisto produktą, kurį būtų tikslinga papildyti biologiškai aktyviomis medžiagomis, reikia įvertinti produkto sudėtį. Nereikėtų papildyti tų produktų, kuriuose yra sudėtinių dalių, priskiriamų kai kurių ligų rizikos veiksniams. Deja, norėdami privilioti pirkėjus, gamintojai kaip tik stengiasi „pagerinti“ netinkamos sudėties produktus“, - įspėjo M. Kulikauskienė.

Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas skatina cholesterolis, kurio yra gyvulinės kilmės maisto produktuose – kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose, riebioje mėsoje bei riebiuose pieno produktuose. Piktybinio auglio atsiradimą gali paskatinti tam tikros medžiagos, esančios rūkytuose gaminiuose, diabeto rizikos veiksnys – daug cukraus turintys produktai.