Patvirtintos „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių programos
|
Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų įgaliotos Slėnių plėtros komisijos teikimu LR Vyriausybė patvirtino dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių – plėtros programas. „Santaros“ slėnyje numatomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos. Slėnyje įsikurs trys nauji valstybės mokslo institutai: Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras ir Informacinių technologijų klasteris. Verslo paramos infrastruktūrą sudarys trys pagrindinės dalys: Informacinių ir komunikacijos technologijų parkas, Biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos technologijų parkas bei teritorija „plyno lauko“ investicijoms ir verslo paramos infrastruktūros plėtrai. Slėnis bus kuriamas Vilniuje, Santariškių–Visorių teritorijoje. „Saulėtekio“ slėnio planuojamos vystyti veiklos sritys: lazeriai ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; puslaidininikių fizika ir elektronika; civilinė inžinerija. Slėnyje bus įsteigtas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, plėtojamas viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ mokslo ir technologijų parkas. Kuriamo slėnio vieta – Saulėtekio universitetinis miestelis Vilniuje. Slėnių plėtra vykdoma naudojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų institucijų, kitų viešųjų juridinių asmenų, privačių asmenų, ES struktūrinės paramos ir tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros programų lėšas. Preliminarus lėšų poreikis „Santaros“ slėniui – apie 500 mln. litų, bendras „Saulėtekio“ slėnio biudžetas – apie 650 mln. litų. Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienam šių slėnių planuoja skirti po maždaug 200 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Likusią finansavimo dalį sudarys Ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijų administruojamos lėšos, taip pat lėšos iš Valstybės turto atnaujinimo bei Valstybės investicijų programų bei verslo partnerių. „Slėnių plėtros programų įgyvendinimas, valstybės mokslo institutų tinklo pertvarka ir programinis-konkursinis mokslinių tyrimų projektų finansavimas leis Lietuvai integruotis į pasaulinio lygio mokslo procesus ir pasiekti konkurencingo ekonomikos vystymosi“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė, Slėnių plėtros komisijos pirmininkė Virginija Būdienė. Vyriausybė jau yra patvirtinusi trijų kitų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnio Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai ir „Nemuno“ bei „Santakos“ slėnių – programas. Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiama glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos būtinybė. LR Vyriausybės priimtoje koncepcijoje integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Koncepcijos įgyvendinimo laikotarpis – 2007-2013 metai. | ||||||
| ||||||