Mokslo ir technologijų pasaulis

Aplink Mėnulį skriejantis Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ praėjusią savaitę baigė fotografuoti šešių NASA „Apollo“ misijų nusileidimo vietas Mėnulio paviršiuje, pranešė „Times of India“. Paskutinė nuotrauka didelės raiškos „Chandrayaan“ vaizdo kameromis buvo padaryta praeitą savaitę.

Apie tai, kad Mėnulio palydovas „Chandrayaan-1“ planuoja fotografuoti „Apollo“ misijų nusileidimo vietas, iš anksto nebuvo skelbta.

Vienas iš Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (IRSO) tyrimų programos vadovų, sugrįžęs į tėvynę iš JAV, kad galėtų dalyvauti „Chandrayaan-1“ programoje, P. Sreekumaras šeštadienį dienraščiui pranešė, kad Indijos Mėnulio palydovas nufotografavo „Apollo-11“, „Apollo-12“, „Apollo-14“, „Apollo-15“ ir „Apollo-17“ kosminių laivų nusileidimo ir vykdytų tyrimų vietas.

„Apollo“ programos paliktų pėdsakų Mėnulio paviršiuje fotografavimas buvo pradėtas sausio 7, o baigtas – sausio 10 dieną.

Pasak mokslininko, vykdant šią užduotį buvo naudojami 6 iš 11 „Chandrayaan-1“ esantys moksliniai instrumentai.

„Pagrindinis šios užduoties tikslas – vykdant globalią Mėnulio kartografavimo programą patikrinti ir patvirtinti duomenis apie jo paviršių ir uolienas, kurių pavyzdžiai buvo paimti minėtų „Apollo“ misijų metu“, - sakė P. Sreekumaras.

„Apollo-11“ – pirmoji pilotuojama misija į Mėnulį. NASA astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas buvo pirmieji žmonės, palikę savo kojų pėdsakus Mėnulio grunte. 1969 m. liepos 20 d. nusileidę Mėnulio paviršiuje jie čia praleido vos 3 valandas.

Po „Apollo“ misijų paplito vadinamoji sąmokslo teorija, kurios kūrėjai teigė, neva NASA astronautų išsilaipinimą Mėnulyje patvirtinančios tiesioginės TV transliacijos iš tikrųjų tebuvo mistifikacija - jos neva buvo visiškai slaptai nufilmuotos kino studijų paviljonuose.