Mokslo ir technologijų pasaulis

Pristatome dar vieną portalo interviu, kuriame klausimus uždavinėjo patys skaitytojai. Šį sykį į juos atsakė Helsinkio universiteto doktorantas Arvydas Dapkūnas, įdomiai ir išsamiai papasakodamas tiek apie Suomijos universitetus, tiek apie patį mokslininko darbą bei konkrečiai atliekamus tyrimus.

Apie pačias studijas Suomijoje

Suomija – nors ir nelabai tolimas, bet gana egzotiškas kraštas lietuviams. Kokie įspūdžiai bei nuomonė susidarė apie Suomiją, pačius suomius, jų gyvenimo būdą, kultūrą, pragyvenus joje kelis metus?

Labai graži ir kitoniška nuo Lietuvos šalis. Pabuvojus Suomijoje kurį laiką pastebėjau tvyrantį minimalizmą ir santūrumą, pradedant bendravimu su vietiniais ir tęsiant kitais kultūriniais aspektais. Suomiai mandagūs ir gana nuoširdūs žmonės. Rimtai (kartais atrodo ne su perdėtomis pastangomis) žiūri į savo pareigas. Apie suomius galima būtų parašyti ne vieną šimtą puslapių, suomių kultūrinius aspektus nelengva greitai perprasti, geriausia pačiam patirti gyvenimą čia.

Visų pirma studijos Suomijoje – kuo jos skiriasi nuo lietuviškų? Pavyzdžiui studentų požiūriu, dėstymo stiliumi ir pan.

Studijų įvairovė manau vienas iš išskirtinių bruožų Suomijoje. Labai didelis profesinių studijų pasirinkimas. Profesinės mokyklos yra aukšto lygio ir suteikia būtiną teorinį ir praktinį išsilavinimą pramoninėms ir kitokioms specialybėms. Tokiu būdu jauni žmonės galvodami apie ateitį nėra priversti kankintis universitete jei jie to nenori. Tie kurie nori būti srities specialistais renkasi universitetines studijas. Taigi, manau kad ir požiūris į studijas gana kitos, kai turi pasirinkimą mokintis to kas tau reikalinga ir įdomu.

Dėstymą universitete galiu pakomentuoti tik iš savo asmeninės patirties ir bendrų diskusijų su kolegomis. Dėstytojo (lektoriaus) pozicija yra gerbtina ir šiai pozicijai užimti reikia nemažai dirbti. Žinoma, kaip ir bet kur kitur visokių dėstytojų būna, tačiau mano asmenine nuomone yra pakankamas viešumas ir atgalinio ryšio sistema ir galima atrinkti „sėmenis nuo pelų“. Kursai yra kas semestrą atnaujinami, tad talpina savyje naujesnių/aktualesnių pasiekimų turinį kas pusmetį. Be to, vienas iš reikalavimų dėstytojui yra būti mokslinės grupės nariu ir vykdyti dėstomos ar susijusios srities mokslinius tyrimus.

Dėstymo stilius gana neformalus, priklauso nuo dėstytojo asmenybės. Vieni nors ir nuoširdūs bet santūrūs, kiti – ekstravagantiški: per paskaitas rodantys iliuzionistinius triukus. Vienas iš esminių mano pastebėtų skirtumų tai, kad kurso paskaitas dėsto ne vienas dėstytojas o keletas srities specialistų iš įvairių (dažnai ne to paties universiteto) institucijų. Na ir žinoma kitas akį gana rėžiantis skirtumas – kokybiškos ir naujos literatūros prieinamumas.

Kaip su Suomijos mokslo lygiu, lyginant jį su Lietuva ir tarkim pirmaujančiomis mokslo srityje valstybėmis?

Helsinkio universitetas ir Helsinkio technikos universitetas yra pirmaujančių Europos universitetų dešimtuke. Lietuvos universitetų tarp šimto geriausių Europos universitetų nėra. Taigi manau, kad jau šis rodiklis nemažai pasako apie mokslo lygį Suomijoje ir Lietuvoje. Žinoma yra ir kitų mokslo institucijų be universitetų, tačiau bendras mokslo lygis, mano asmenine nuomone, Suomijoje yra nepalyginamai aukštesnis, netgi turint omenyje geriausius Lietuvos institutus. Jokiu būdu pastaruoju sakiniu nenoriu sumenkinti Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų, tačiau be tam tikrų aukštųjų technologijų prieskonių ir brandumo mokslo tyrimams, Lietuvoje trūksta tyrimų mąsto, tarpdiscipliniškumo, bendradarbiavimo (vėlgi šiuos teiginius reikėtų priimti kaip asmenines įžvalgas).

Nežinau kaip palyginti Suomiją su kitomis pirmaujančiomis mokslo srities valstybėmis, tačiau Helsinkyje dirba daug pasaulinio lygio laboratorijų, kurių vadovai yra puikiai žinomi savo moksliniais darbais. Helsinkis pritraukia vis daugiau gero lygio mokslininkų iš užsienio –Kanados, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Nelygu kurią sritį lygintume, bet manau, kad biomedicinių tyrimų srityje Suomija yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje ir tikrai nedaug jei iš vis atsiliekanti nuo pirmaujančių pasaulio šalių.

Jeigu reiktų sulyginti Helsinkio universitetą su Lietuvos universitetais pagal studijų kokybę, į kokią eilutę juos išdėstytumėte?

Pagal studijų kokybę Helsinkio universitetą priskirčiau eilutei – „pirmyn!”.

Lietuvos universitetus priskirčiau eilutei – „junkimės, mokinkimės ir tobulinkimės“

Bendrai paėmus, studijos Suomijoje lyginant su Lietuva daugiau duoda naudos žinių prasme ar akiračio praplėtimo prasme?

Suomijoje gavau daugiau akiračio ir požiūrio praplėtimo, nors gautas žinių kiekis irgi neatsilieka. Žinias galima, nors ir titaniškomis pastangomis, gauti ir Lietuvoje. Niekas taip nepraplečia akiračio kaip asmeninis „kitoniškumo“ patyrimas. Kitoniškumą vartoju kaip skirtingą požiūrį į dėstymą, studijavimą, mokslinį darbą ir jo teikiamą naudą, savęs suvokimą kaip pradedančio tyrėjo ir t.t.

Po studijų baigimo žadate grįžti į Lietuvą ar tęsti mokslinį darbą Suomijoje? Kas lems šį pasirinkimą?

Sunku pasakyti kas bus po kelių metų. Norint išlaikyti gerą lygį reikia mobilumo. Mokslinis darbas reikalauja nuolat tobulėti ne vienoje srityje. Taigi judėjimas iš vienos laboratorijos į kitą yra beveik nulemtas karjeros pradžioje. Iš vienos pusės pasirinkimą lemia spaudimas būti kompetentingu – dirbti bent keliose skirtingose aukšto lygio mokslinėse laboratorijose, o Lietuva dažnais atvejais šiuo atžvilgiu yra „nežinomas kraštas“. Iš kitos pusės pasirinkimą lemia asmeninis gyvenimas „už laboratorijos ribų“, juk visi esame žmonės ir renkamės (kas turi galimybių) pasilikti ten kur jaučiamės geriau.

Gal studijų laikotarpiu yra nutikę keistų atsitikimų, būdingų tik Suomijos universitetams? Ar visur jaučiasi globalizacijos įtaka ir nacionalinių skirtumų daug nelikę?

Globalizacija skverbiasi visur, tačiau Suomija vis dar išlaiko savo bruožus. Pasitikėjimas, lygios galimybės ir pagarba tai yra nacionaliniai bruožai kuriuos pastebėsi Suomijos universitetuose. Pradedant nuo ypatybių valgyklose, baigiant egzaminų tvarkos niuansais. Vienas iš išskirtinių kultūrinių bruožų Suomijoje yra Gegužės pirmosios šventimas. Tai diena, kurią kiekvienas suomis karštai ir atvirai švenčia. Šią dieną kiekvienas baigęs universitetą žmogus užsideda universiteto baigimo simbolį (kurį turi kiekvienas, jei nepametė) – baltą kepurę. Tiesa sakant, ši kepurė išvaizda primena „Ostapo Benderio“ – didžiojo genijaus kepurę. Dar vienas ryškus Suomiškas universitetų bruožas yra studentiški kombinezonai(!!!!), kuriuos jie vilki kiekvienos studentiškos „tusovkės“ metu. Tai skirtingų spalvų kombinezonai. Pastarieji studijų laikotarpiu yra puošiami įvairiai medaliais ir simboliais gautais už – „studentiškus žygdarbius“.

Apie studijų kryptį

Kodėl dar Lietuvoje pasirinkote biomedicinos studijas?

Studijuodamas universitete klausinėjau dėstytojų apie jų vykdomus tyrimus, svarsčiau mokslinių sričių perspektyvas ir pasvėręs supratau, jog biomedicinos mokslai turi daug potencijos vystimuisi, taigi ir reikalauja žmogiškųjų resursų – studentų ir mokslininkų. Po trumpų apsilankymų keliose laboratorijose pajutau kur širdis traukia ir ten patraukiau.

Gal galima trumpai pristatyti, apie ką yra ši mokslo kryptis ir kuo žmogus gali dirbti baigęs biomedicinos studijas?

Biomedicinos sritis tiria biologines sistemas medicininiams tikslams. Tai įvairiausi biochemijos, biotechnologijos, biofizikos ir kitų „bio-moklso“ sričių tyrimai nukreipti medicininiam pritaikymui. Tyrimų tikslas tobulinti medicinines strategijas.

Jeigu galvosime apie praktines biomedicinines studijas tai baigus jas galima dirbti biocheminės analizės įstaigose. Pavyzdžiui - ligoninės biocheminės analizės laboratorijoje, organizuoti biocheminės ligų diagnostikos metodikas.

Tai pat biomedicinos specialistai reikalingi daugelyje farmacijos firmų, kuriančių vaistus ir medicinos technologijas.

Jeigu galvosite apie mokslininko karjerą tai medicinos sritis yra vis dar viena perspektyviausių sričių, kurios tyrimai yra užtikrinamai finansuojami tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus.

Gal galėtumėte palyginti konkrečiai biomedicinos mokslo lygį Lietuvoje ir Suomijoje?

Lietuvoje mokslininkai ir medicinos atstovai yra lyg ir pametę vieni kitus. Trūksta tampraus pasitikėjimo ir bendradarbiavimo. Medikai vykdo mokslinius tyrimus, mokslininkai medicininius tyrimus, tačiau net ir būdami viename pastate dirba gana uždarose vieni nuo kitų barikadose. Esu girdėjęs neblogų atsiliepimų apie Lietuvos medikų gerą profesinį lygį iš savo kolegų Helsinkyje, kurie susidomėję klausė –„o kaip yra su klinikiniais moksliniais tyrimais ?“…

Suomijoje situacija yra visiškai kitokia, todėl ir biomedicinos tyrimų lygis yra pasaulinis. Mokslininkai ir medikai dirba petys petin. Helsinkio universiteto biomedicininių tyrimų institutas – „Biomedicum“ yra tokio bendradarbiavimo simbolis ir branduolys. Dauguma čia vykdomų tyrimų yra skirti vienai ar kitai ligai nugalėti ar pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Apie mokslinį darbą

Kodėl pasirinkote mokslininko kelią? Ir ką patartumėte žmonėms, abejojantiems ar verta rinktis mokslininko ateitį?

Sekiau tuo kas buvo įdomu, visa kita sutapimai ir aplinkybės. Taip patarčiau daryti ir kitiems. Nelengva patarti tiems kas abejoja, nelygu kas yra abejonių šaltinis. Mokslininko darbas yra žavus. Tarp nelengvo karjeros kelio ir nusivylimų šypsosi atradimo, laisvės, kūrybiškumo, naujovių jausmas. Mokslininko darbas yra mobilus ir gyvas, pamatysite ir aplankysite įvairiausias pasaulio šalis, sutiksite ir bendrausite su daugeliu įdomių žmonių. Gyvenimas yra dinamiškas ir vėlesnis kelias atsiskleis neiškart. Nevenkite savęs tobulinti keliose srityse, nebūtinai susijusiose su moksliniais tyrimais. Savo mokslines studijas galėsite pakreipti į praktinę pusę ir atvirkščiai. Nuoširdus patarimas – didinkite savo pasirinkimo laisvę.

Gal galėtumėte ne vienu sakiniu paaiškinti savo darbo temą? Kodėl tai yra aktualu? Kaip dirbama?

Trumpai apie tyrimo objektą. Tiriu mitochondrinio baltymo vaidmenį metabolizme. Šis baltymas pavadinimu „LACTB“ yra susijęs su metaboliniu sindromu ir apkūnumu. Trumpai kas yra metabolinis sindromas. Tai daugybinis metabolizmo sutrikimas nulemiantis širdies ir kraujagyslių ligas ir diabetą. Dažniausiai metabolinis sindromas išsivysto apkūnesniuose individuose, kurių kūno energijos balansas yra pasviręs kaupimo link.

Mano asmeninis darbas yra planuoti ir atlikti eksperimentus, kurie atskleistų bent dalį šio baltymo vaidmens metabolizme. Vieni pirmųjų mano tyrimo žingsnių buvo nustatyti baltymo „paplitimą“ (raišką) modeliniame žinduolių organizme – žiurkėje. Tyriau baltymo ir jo RNR raiškos lygį skirtinguose audiniuose.

Be raiškos tyrimų įvairiomis sąlygomis skirtinguose audiniuose, naudoju genetines LACTB modifikacijas. Kuriu dirbtinius baltymo klonus ir skirtingus klonų variantus, kuriuos „dauginu“ naudodamas bakterines raiškos sistemas ir perkeliu į žinduolių ląstelių kultūras. Vėliau bandau manipuliuoti ląstelių aplinkos sąlygomis ir kitais veiksniais, baltymo vaidmeniui tirti.

Apie tyrimų naudą: Metabolinis sindromas yra pavojinga žmogaus organizmo būsena. Atvėrus Pasaulinės Sveikatos Organizacijos internetinę svetainę ir pasirinkus statistikos skyrių, akimirksniu pastebi priešais tave „kabančią“ antraštę – širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirtingumo pasaulyje priežastis. 80% jų galima prevenciškai išvengti. Todėl metabolinio sindromo ir apkūnumo tyrimai yra itin svarbūs šiuolaikiniame pasaulyje.

Mūsų tyrimai šiuo metu kol kas yra tik fundamentalaus pobūdžio tačiau planuojama atlikti ir klinikinio pobūdžio tyrimus – kitaip tariant dirbti su metabolinį sindromą turinčių pacientų audinių mėginiais.

Įdomu, ar panašaus pobūdžio tyrimus/mokslą kas nors daro Lietuvoje?

Panašaus pobūdžio tyrimus tikrai manau kas nors Lietuvoje atlieka, gal tik ne to paties baltymo tyrimus daro.

Koks darbo finansavimo pobūdis - ar grupė turi tam tikrą kiekį pinigų, ar asmeniškai jus finansuoja tam tikrą laikotarpį? Galų gale, kiek duodama metų disertacijos rašymui?

Projektas kuriame dirbu turi įvairių finansavimo šaltinių. Vienas iš jų yra Suomijos akademijos finansavimas. Suomijos akademija finansuoja skirdama pinigų aparatūrai ir laboratorinėms projekto reikmės, taip pat atlyginimą vadovui, „post-doc“ tyrėjui ir doktorantui visam numatytam projekto laikotarpiui (tipinis laikas 5 metai).

Mano darbas dalinai yra finansuojamas Suomijos akademijos, dalinai kitų fondų. Suomijoje daktaro disertacijai apginti nėra numatyto laiko t.y. nėra privalomo periodo per kurį turi apginti disertacinį darbą. Tačiau tikimasi, jog studentas darbą parengs per 3 – 4 metus ir disertaciją parašys per ketvirtuosius ar penktuosius metus. Oficialiai „Helsinkio universiteto biomedicinos doktorantų mokykla“ (graduate school) finansuoja studijas 4 metus, tačiau tezių rašymo periodu galima gauti papildomą finansavimą

Kodėl neatnaujinate savo grupės Selected Publications puslapio - ten nėra nė vieno jūsų straipsnio?

Puslapio atnaujinimu rūpinasi grupės vadovas. Jis arba nemano kad būtina jį atnaujinti ar per daug užsiėmęs tai daryti. Mano straipsnio ten nėra, nes jis nėra susijęs su dabartinėmis mano studijomis, o iš pastarųjų straipsnio dar neturiu. Tikėkimės greitai turėsiu :).