Gigantišių skraidančių reptilijų – priešistorinių pterodaktilių skraidymo paslaptį, regis, pavyko įminti, teigia nauja mokslininkų studija.
Pasirodo skraidančios reptilijos turėjo itin efektyvią kvėpavimo sistemą. Tuščiaviduriai reptilijos kaulai turėjo latakus, kuriais iš plaučių plūsdavo oras į sparnus. Tokiu būdu manoma buvo kompensuojamas galimas deguonies stygius organizme. Taipogi kauluose nuo kvėpavimo besikeičiantis oro spaudimas galėjo padėti mosuoti sparnus.
Abejonių dėl priešistorinių gyvių skraidymo kilo, nes mokslininkų skaičiavimais tokie sunkūs gyviai buvo paprasčiausiai per dideli.
Pterodaktiliai - tai pirmieji stuburiniai, persikėlę gyventi į orą. Roplių sparnai siekė tris ir daugiau metrų.
