Mokslo ir technologijų pasaulis

Glasgo universiteto mokslininkai tyrinėdami čiurlius tvirtai įsitikino telomerų įtaka žmonių ir gyvūnų organizmo gyvenimo trukmei.

Ne tik čiurliai, bet ir visi žinduoliai (įskaitant ir žmogų) taip pat turi telomerus – trumpas besikartojančias DNR sekas, kurios sudaro linijinius chromosomų galus.

Tyrimui vadovavusi profesorė Pat Monagham teigė tikinti, kad jos tyrimas prisidės prie to, jog vieną dieną vyrai ir moterys, sulaikantys savo telomerų irimą, galės gyventi ilgiau.

„Telomerų trukmę lemia įvairūs procesai: pradedant oksidų kiekiu kraujyje ir baigiant įtampa bei kitais įvairiais aplinkos faktoriais, – tikino profesorė. – Atradimas svarbus tyrėjams, bandantiems įminti ilgaamžiškumo mįslę. Šiuo požiūriu – tai šventas gralis. Jeigu rasite būdą, kaip išsaugoti telomerus, kas žino, kiek laiko būsite jauni.“

Telomerai aptinkami kiekvienoje kūno ląstelėje. Kai ląstelė miršta, likusios ląstelės skyla perpus ir tokiu būdu užima mirusiųjų vietą. Tačiau, mokslininkai pastebėjo, kad šio dalijimosi metu telomerai vis trumpėja.

Tyrimai taip pat atskleidė, kad telomerams pasiekus tam tikrą kritinę ribą ląstelės nustoja skaidytis ir dažnai miršta. Nesugebėjimas atkuri ląstelių yra senatvės požymis.

Taip pat pastebėta, kad ne tik kiekvieno žmogaus telomerai yra skirtingo dydžio, bet ir tai, kad jie skirtingu greičiu žūsta.

Britų dienraštyje „The Guardian“ rašoma, kad iki šio atradimo ryšys tarp telomerų amžiaus ir senatvės buvo „visiška painiava“.

„Pastebėjome, kad paukščiai, kurių telomerai yra gana trumpi, mirdavo greičiau nei kiti būrio paukščiai, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Manome, kad pirmąkart įrodėme aiškų ryšį tarp telomerų ir gyvenimo trukmės. Stulbina, tačiau telomerai yra daug geresnis gyvenimo trukmės rodiklis nei amžius“, – sakė P. Monagham.

2001 metais pradėtame tyrime buvo studijuojami Šveicarijoje paplitę alpiniai čiurliai.