Mokslo ir technologijų pasaulis

Brazilijos aukščiausiasis teismas patvirtino vietinio rezervato integralumą – baltieji ūkininkai priversti trauktis.

Dešimtys plikomis krūtinėmis, ryškiai išsipaišiusių indėnų ketvirtadienį šventė pergalę teisme prieš baltaodžius ūkininkus, ūkininkavusius jų rezervate. Teisme kova dėl vietinių teisių truko net 3 dešimtmečius.

„Teismo sprendimas yra didi indėnų ir jų teisių gynėjų pergalė“, – teigia Marcio Meira, Braziijos Nacionalinio indėnų fondo prezidentas.

Aukščiausiojo teismo teisėjai, iš kurių 10 balsavo už ir vienas prieš, patvirtino „Raposa Serra do Sol“ rezervato sienas ir nurodė ryžius auginantiems ūkininkams trauktis.

Milžiniškoje šalyje, kurios 12 proc. teritorijos sudaro vietinių, kurių protėviai gyveno iki europiečių atsikraustymo, rezervatai, tai svarbus precedentas. Apžvalgininkai teigia, kad šis teismo sprendimas iš mirties taško išjudins šimtus panašių bylų.

17 tūkst. kvadratinių kilometrų rezervatas (tai maždaug pusė Belgijos) įsikūręs pasienyje su Venesuela ir Gajana. Didžiąją jo dalį dengia miškai.

Šią teritoriją namais vadina apie 19 tūkst. vietinių Macuxi, Wapichana, Ingariko, Taurepang and Patamona genčių gyventojų.

1970 metais prasidėjęs ginčas kilo tarp indėnų, siekusių išsaugoti miškus bei tradicinį gyvenimo būdą, ir ūkininkų bei pramonės atstovų, siekusių šioje žemėje ūkininkauti ir išgauti anglį.

Iki teismo sprendimo paskelbimo ūkininkai, kuriuos remia provincijos regiono valdžia ir verslininkai, apsiginklavo ir grasino susprogdinsią tiltus, jei juos bus bandoma iškeldinti.

Teigiama, kad per 500 metų, kuriuos šalį valdo Europos kolonizatoriai, iš 10 mln. vietinų gyventojų šiandien liko tik 460 tūkst. Daug jų mirė nuo XVI amžiuje portugalų kolonizatorių atvežtų ligų.

Brazilijoje šiandien gyvena 190 mln. gyventojų.