Mokslo ir technologijų pasaulis

Nuodugniai ištyrus Didžiąją kinų sieną paaiškėjo, jog ji ilgesnė nei buvo manoma. Atlikus dvejus metus trukusius matavimo darbus, kuriuos organizavo Kinijos vadovybė, paaiškėjo, kad Didžioji siena tęsiasi 5 tūkst. 488 mylias (apytikriai 8 tūkst. 832 km). Iki šiol buvo manoma, jog sienos ilgis yra apie 3 tūkst. 106 mylias (apie 5 tūkst. km).

Ankstesni didžiosios sienos apskaičiavimai buvo daugiausiai pagrįsti istoriniais įrašais, o naujasis tyrimas buvo atliktas pasitelkus GPS (globalinę padėties nustatymo sistemą) ir infraraudonųjų spindulių technologiją, tad struktūros ilgį pavyko išmatuoti pakankamai tiksliai.

Tyrėjų komanda, keliavusi per kalnus ir dykumas Šiaurės Kinijoje, atrado iki šiol nežinomas sienos dalis.

Kinijos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad 70 proc. istorinio paminklo sudaro apsauginė siena, o likusią dalį – tranšėjos ir gamtiniai barjerai, pvz., kalvos ir upės.

Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų ir žemės bei molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m. aukščio).

Kinijoje jau prieš 2700 m. atskiros valstybėlės statė sienas, kad atsiskirtų nuo kaimynų. Pirmasis imperatoriumi pasiskelbęs valdovas Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi), siekdamas vieningos imperijos, įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2200 m.). Tada išliko tik sienos, esančios šiaurėje ir gynusios nuo klajoklių tautų: tokių kaip hunai ir mongolai.

Valdant Ši Huangdi, buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų įrengimas (maždaug 221 m. pr. m. e.). Apie 204 m. pr. m. e. darbai buvo baigti. Spėjama, kad prie Ši Huangdi pastatyta beveik 1900 km. sienos, apie anksčiau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai nepriklausomai viena nuo kitos.

Han dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo, nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai XIII a. užkariavo Kiniją.

Ming dinastija (1368–1644 m.) vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Ming dinastijos metais siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios formos, kokia yra žinoma iki šių dienų.

Kinijos kultūrinio paveldo valstybės administracijos direktorius Shanas Jixiangas pasakė, kad statinys, įtrauktas į pasaulio kultūros paveldo sąrašą, keliose vietose jau virto griuvėsiais.

„Didžioji siena atsidūrė pavojuje. Didžiausią grėsmę jai kelia klimato kaita ir plintanti infrastruktūros statyba“, – pasakė jis laikraščiui „China Daily“.