Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai kurios jūrų gyvatės, pvz., Hydrophis pachycercos, ryklius, mėsėdes žuvis ar paukščius apgauna uodegą padarydama panašią į galvą.

Nepaisant to, jog yra labai nuodingos, geltonosios jūrų gyvatės yra gana pažeidžiamos, todėl ieškant maisto jų uodega tampa panaši į galvą, pastebėjo mokslininkai.

Dėl to, kad vienos nuodingiausių gyvačių uodega pajuoduoja, jos nepuola net rykliai, pastebėjo danų gamtininkas dr. Arne`as Rasmussenas per keliones Indonezijoje.

Pastebėjęs vieną tokią gyvatę, jis nustebo, mat jos „galva“ stojo piestu, o tuo metu „uodega“ zondavo koralų rifą. Mokslininkas iliuziją perprato tik tada, kai pasirodė tikroji gyvatės galva.

„Tokio prisitaikymo vertė yra dviguba: ji gali taip suklaidinti plėšrūnus, jog jie puls pavojingesnę gyvatės dalį, arba, tai daug svarbiau, padidina tikimybę apskritai išvengti plėšrūnų užpuolimo“, – teigia A. Rasmussenas.

Mokslininkas savo spėjimą patvirtino atlikęs stebėjimus Paryžiaus, Berlyno ir Kopenhagos zoologijos soduose. Mokslininko darbo rezultatai publikuoti žurnale „Marine Ecology“.

Visos ypatingai nuodingos jūrinės gyvatės, kurių yra per 65 rūšių, gyvena tropiniuose vandenyse Pietų pusrutulyje.