Mokslo ir technologijų pasaulis

Milijardą eurų kainavusi Europos „Herschel“ kosminė observatorija pamažu baigia derinti savo prietaisus ir jau bando naujas observatorijos galimybes apjungiant skirtingų kamerų padarytus vaizdus į vieną bendrą „kosminį paveikslą“.

Apie „Herschel“ teleskopą mes jau ne kartą rašėme (susijusias publikacijas surasite po šiuo straipsniu). Šiuo metu „Herschel“ pamažu pradeda tikrąjį darbą – nors atskiri jo prietaisai išbandyti dar šią vasarą, tačiau prireikė laiko suderinti jų bendrą darbą. Be to, iškilo problemų su HIFI (Heterodyne Instrument for the Far Infrared) instrumentu, fiksuojančiu 157 – 212 ir 240 – 652 mikrometrų ilgio bangas. Nors pradžioje jis buvo sėkmingai išbandytas, dabar jis nebeveikia. Tiesa, mokslininkai tvirtina, jog gedimas nėra rimtas ir greitu laiku bus sutaisytas.

Tad su dviem likusiom kamerom SPIRE (Spectral and Photometric Imaging REceiver) ir PACS (Photodetector Array Camera and Spectrometer) „Herschel“ pamažu pradeda žvalgytis po mūsų galaktiką. Išbandydami bendrą šių kamerų darbą mokslininkai orbitinį teleskopą pasuko į mūsų galaktikos centrą – sėkmingai veikiantys prietaisai atskleidė neįtikėtino grožio paveikslą, kuriame ypač detaliai matyti tankių, iškraipytų šaltų dujų debesys, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės.

Šiomis kameromis padarytose nuotraukose – chaotiškas dujų ir dulkių vaizdas bei įvairiose vystymosi stadijose esančios žvaigždės. Stebima medžiaga labai šalta, jos temperatūra maždaug 170 laipsnių žemiau nulio.

Mokslininkų teigimu, šios nuotraukos labai informatyvios. „Mūsų fiksuojamų ilgių bangos daug pasako apie astrofiziką. „Spire“ ypač gerai matoma šalta ir išsiplėtusi medžiaga, kuri gali reikšti ankstyvąsias žvaigždės formavimosi stadijas. „Pacs“ jautresnis tam, ką galima pavadinti šiltesne medžiaga, nors vis tiek kalbama apie labai žemas temperatūras. Ta medžiaga gali būti artimesnė regionams, kur žvaigždės jau susiformavę ir sušildytos jaunų žvaigždinių darinių“, - pasakojo Cardiffo universiteto profesorius Mattas Griffinas.

Priminsime, jog infraraudonųjų spindulių diapazone dirbantis teleskopas, kaip tikimasi, pateiks astronomams žinių apie kai kuriuos fundamentalius Visatą formuojančius procesus. „Herschel“ privalumas tas, kad jo jautrumas leidžia matyti tuos objektus, kurie nepastebimi naudojant kitus teleskopus, net ir pavyzdžiui „Hubble“. Jo pagrindinė misija – pateikti duomenis, leisiančius mokslininkams geriau suprasti mechanizmus, kontroliuojančius ankstyvąsias žvaigždžių evoliucijos stadijas.

„Herschel“ teleskopas nuolat skenuos dangaus teritoriją, kuri yra maždaug 16 kartų didesnė už iš Žemės matomą Mėnulį. Teleskopas jau pradėjo tyrinėti Pietų Kryžiaus žvaigždyno kryptimi esančią Paukščių Tako galaktikos dalį.