Mokslo ir technologijų pasaulis

Šįmet aukštojo mokslo reforma studentų į užsienį neišvijo, tačiau Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė mano, kad, laukdami reformos starto, studentai paprasčiausiai nespėjo paduoti dokumentų į užsienio aukštąsias.

Jos teigimu, tikrieji išvykstančiųjų studijuoti svetur mastai paaiškės kitąmet. Įtarimus stiprina populiarėjantys tarptautiniai anglų kalbos egzaminai ir augantys norinčiųjų laimėti stipendijas studijoms užsienyje skaičiai.

„Anksčiau rugsėjo, spalio mėnesiais skaitykla būdavo tuščia. O dabar pas mus tikrai labai daug lankytojų. Labai daug užklausimų atkeliauja elektroniniu paštu. Kasdien daug skambučių“, - aiškina Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Ž. Savickienė.

Susidomėjimo studijomis užsienyje augimą ji sieja su vykdoma aukštojo mokslo reforma. Ž. Savickienės teigimu, Mokslo ir studijų įstatymas priimtas ne laiku, nebuvo išaiškintas, pasitaikė atvejų, kai mokiniai ruošėsi vienam egzaminui, o pasirodė, kad stojant reikia kito egzamino.

„Žmonės nori aiškumo. Užsienio aukštosios mokyklos nekaitalioja savo stojimo taisyklių staiga ir netikėtai. Tiek moksleiviai, tiek tėvai jautė didelę nežinią. Tai - stresas“, - teigia pašnekovė.

Be to, pasak jos, iš kito miesto siunčiant vaiką studijuoti į Vilnių arba Kauną, mokant už bendrabutį ar butą, maistą susidaro didelės sumos. Daliai tenka mokėti už studijas. „Gal truputėlį daugiau investavus galima gauti ir žymiai geresnį išsilavinimą“, - sako Ž. Savickienė.

Ž.Savickienės teigimu, stojant į tarp lietuvių populiariausias Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas, dokumentus reikia paduoti po Naujųjų metų - iki sausio 15 dienos. Pernai tokiu metu dar buvo neaišku, kokia aukštojo mokslo reforma galiausiai bus, kiek viskas kainuos, tad stojantieji nespėjo paduoti dokumentų. Dėl to, mano ji, tikri vykimo į užsienį mastai gali paaiškėti šį pavasarį.

„Šįmet švietimo ir mokslo ministras dar gali drąsiai sakyti, kad niekas į užsienį „neišpuolė“, nes reforma žmones užklupo netinkamu laiku. Švietimui, kaip ir žemės ūkiui, būdingas sezoniškumas“, - mano Studijų užsienyje informacijos centro direktorė.

Nuo 1992 m. su studijomis užsienyje dirbanti Ž. Savickienė pastebi, kad norinčių studijuoti svetur kreivė stipriai kilo nuo nepriklausomybės atgavimo, tačiau pirmoji išvykstančių mokytis į užsienį banga buvo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Pasak jos, iš pradžių 1992-1995 metais jaunimas net nelabai norėjo studijuoti užsienyje - reikėjo priprasti, kad pasaulis atsidarė.

„Protas ir pinigai nuteka, kur geriausia dirva jiems augti. Uždarykime pinigus, investicijas kaip Sovietų Sąjungoje – ką gausime? Lygiai taip pat ir su vadinamais „protais“. O kam čia jų reikia? Gal galėtumėte įvardinti universitetą, kuris labai intensyviai sau ieško profesūros, mokslininkų ir neranda? Skelbia tarptautinius konkursus... Nėra protų poreikio, tad kodėl mes šaukiame, kad to proto reikia?“, - nuogąstavimus dėl protų nutekėjimo vertina Studijų užsienyje informacijos centro direktorė.

Daugiau laiko IELTS ir prašo stipendijų

Lyginant su praėjusiais metais, laikančiųjų tarptautinį anglų kalbos egzaminą IELTS skaičius šįmet išaugęs apie 20 proc. „Daugiausia IELTS laiko studijų tikslais. Tai galima sieti ir su tuo, kad IELTS plačiau pripažįstamas. Lietuvoje žmonės galbūt daugiau žino apie galimybę studijuoti JK ir ja naudojasi, antra, IELTS kuriantys žmonės dirba ta linkme, kad jis būtų pripažįstamas įvairiuose universitetuose. Jis šįkart labai išplito JAV“, - aiškina Loreta Pilkienė, Britų tarybos Lietuvoje egzaminų projektų vadovė.

JAV ambasados Lietuvoje duomenimis, šįmet daugėja pretenduojančių į JAV skiriamas stipendijas.

Pavyzdžiui, į „Fulbright Graduate Student” programą, skirtą magistratūros ir doktorantūros studentams, šįmet pretenduoja 35 studentai. Pernai tokių buvo 22, prieš dvejus metus – 26.

Į „Fulbright Scholar” stipendiją, skirtą dėstytojams ir mokslininkams, šįmet pretenduoja 6 asmenys. Praėjusiais metais tokių buvo 3, prieš dvejus metus – 5. Pernai pretenduojančių į „Hubert H. Humphrey” stipendiją nebuvo nė vieno, šįmet atsirado 5. „Fulbright Science and Technology Award” stipendijos šįmet, kaip ir pernai, nori 6 asmenys.

G.Steponavičius įžvelgia spekuliacijas

„Nerimo įgyvendinant pokyčius aukštajame moksle buvo ir būta, kritikų, opozicijos kurtas tonas dažnai buvo grindžiamas nepagrįstais faktais, kaltinimu ir, mano supratimu, tai buvo daroma sąmoningai. Galiu manyti, kad daliai stojančiųjų netikrumo jausmas galėjo būti sukurtas“, - teigia švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.

Tačiau, sako jis, žvelgiant į priėmimo rezultatus aišku, kad valstybės lėšomis ir geriau finansuojant galės studijuoti beveik 60 proc. pirmakursių. Šįmet studentų, gavusių valstybės finansavimą, stojimo balai aukštesni nei ankstesniais metais. „Tai leidžia sakyti, kad valstybė su prasidėjusia aukštojo mokslo pertvarka pakankamai aiškiai sutelkė savo dėmesį į motyvuotus ir gerus studentus“, - mano G. Steponavičius.

G.Steponavičiaus teigimu, iš pavienių duomenų sakyti, kad išvažiavimas ar noras išvažiuoti didesnis yra pakankamai spekuliatyvu. „Išėmus iš konteksto vieną kitą epizodą kurti apie masinius išvažiavimo dalykus, mano supratimu, būtų neatsakinga“, - teigė G. Steponavičius.

Švietimo ir mokslo ministras pastebi, kad patiems gabiausiems studijuoti siūlo daug pirmaujančių Europos ir pasaulio universitetų. Tačiau jis aiškina, kad studijas užsienyje renkasi ir dalis ne tokių pažangių studentų, negavusių kvietimo arba nesitikėjusių, kad gaus teisę studijuoti valstybės finansuojamose vietose.

DELFI jau rašė, kad, pasak tyrimo, užsienyje daugiausia norėtų studijuoti abiturientai, kurių vidurkiai mažesni ir kurių šeimų pajamos mažesnės. Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Poviliūnas tuomet sakė, kad tyrimas atskleidė ne tiek norą studijuoti užsienyje, kiek norą emigruoti į geresnį pasaulį, geresnį gyvenimą.

Lietuvoje statistika, kiek asmenų kasmet išvyksta studijuoti į užsienį, nevedama.