Mokslo ir technologijų pasaulis

Vienos rūšies transporto priemonės visada yra matomos Jemeno keliuose. Tai – geriamo vandens cisternas vežiojantys sunkvežimiai. Ryškiaspalviai, techniškai gerokai atgyvenę sunkvežimiai, kuriuos dažnai vairuoja Kalašnikovo automatais ginkluoti gentainiai, vingiuoja kalnų keliukais ir įveikia dykumas, kad pristatytų gyventojams gėrybę, kuri yra žymiai brangesnė nei nafta. Tai – vanduo.

Pastaruoju metu šią gėrybę gali įpirkti tik turtingi gyventojai. Tuo tarpu vandens tiekimas vandentiekiu dažnai yra išjungiamas. Tad nemaža dalis gyventojų, kad nemirtų iš troškulio, privalo išgyventi iš negausaus per lietų surinkto vandens, labdaros ar vagysčių.

Jemenas veikiausiai taps pirmąja pasaulio valstybe, kurioje baigsis geriamojo vandens ištekliai. Vyriausybė ir ekspertais sutaria, kad sostinei Sanai geriamojo vandens išteklių iki kol išdžius visi šaltiniai užteks dar dešimčiai metų. Tačiau miesto, kuriame šiuo metu glaudžiasi 2 mln. žmonių, gyventojų skaičius ir toliau auga, nes dalis gyventojų yra priversti palikti vietoves, kuriose jau trūksta geriamojo vandens. Jemene gyventojų augimo tempai – 3,46 proc. praėjusiais metais – yra vieni didžiausių visame pasaulyje.

Be to, šalis turi kovoti iš karto net su 3 sukilimais. Vandens trūkumas tik dar labiau skatina piliečių nepasitenkinimą.

„Geromis savaitėmis vanduo mums tiekiamas ištisą savaitę, tačiau kitą savaitę vandenį gauname tik dieną ar dvi per savaitę“ - teigia aštuoniolikametė vieno vaiko motina Hannan. Jos vyras, dirbantis gamykloje, per savaitę sunkvežimiu vandenį pristatantiems asmenims sumoka po 3 tūkst. rijalų (9 svarus). Per mėnesį vyras uždirba apie 20 tūkst. rijalų (60 svarų), o tai reiškia, kad šeima dažnai geriamam vandeniui išleidžia net pusę savo pajamų.

„Yra daug žmonių, kurie to neišgali, ir jie yra priklausomi nuo kaimynų pagalbos“ - teigia Hannan.

Vienam asmeniui Jemene per metus tenka nuo 100 iki 200 kubinių metrų geriamo vandens. Tuo tarpu tarptautiniai standartai skelbia, kad vandens trūkumas yra jaučiamas kai vienam asmeniui per metus tenka mažiau kaip 1 tūkst. kubinių metrų geriamo vandens.

Požeminiai vandens rezervai Jemene yra išnaudojami žymiai greičiau nei gali atsinaujinti. Tai ypač jaučiama Sanos baseine, kur anksčiau geriamas vanduo buvo 20 metrų gylyje, o dabar jo ieškoma jau 200 metrų gylyje.

Iš nevilties kai kurie žmonės ėmė kasti savo nelegalius šulinius, o tai tik dar labiau padidino problemą. Pietuose esančiame Taize vanduo iš krano bėga tik kartą per 45 dienas. Kalnuotoje Malhano apygardoje, esančioje šalies šiaurėje, vaikai ir moterys kopia po 1,5 tūkst. metrų į kalną, kur semiasi vandens iš senkančio šaltinio.