Mokslo ir technologijų pasaulis

Rytoj, penktadienį, 7 val. 45 min. Grinvičo laiku pro Žemę pralėks ESA kosminis zondas „Rosetta“. Mokslininkai tikisi, kad tai padės išsiaiškinti, kokia nežinoma jėga kosminiams aparatams suteikia fizikos dėsnius laužantį greitį.

Nepaaiškinamo kosminių aparatų pagreitėjimo anomalija buvo užfiksuota 1990 metais, kai pro Žemę praskriejo NASA kosminis zondas „Galileo“. Pasinaudojęs mūsų planetos gravitacija, jis turėjo padidinti savo greitį skrydžiui į Jupiterį. Tačiau telemetrijos duomenys atskleidė, kad iš tikrųjų „Galileo“ pagreitėjo daugiau, nei buvo apskaičiuota: jo greitis buvo 3,9 milimetrų per sekundę didesnis. Lygiai tokia pat anomalija buvo pastebėta ir 2005 metais, kai pro Žemę pralėkė Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Rosetta“ – jo greitis netikėtai buvo padidėjęs maždaug 1,8 milimetro per sekundę, skelbia „New Scientist“.

Pasak leidinio, mokslininkai jau atmetė įvairius pasiūlytus tokios anomalijos aiškinimus, įskaitant atmosferos stabdymo efektą ar fizinių Žemės formos pokyčių įtaką. Kai kurių specialistų teigimu, tokia anomalija gali būti egzotiškų reiškinių, susijusių su Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos modifikacijomis, išraiška.

Pakeliui į Churyumov-Gerasimenko kometą, kurioje po 10 metų turėtų nuleisti tyrimų modulį, nuo Žemės gravitacinio lauko rytoj paskutinį kartą „atsispirsiantis“ kosminis zondas „Rosetta“ praskries maždaug 2500 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus didesniu nei 13 kilometrų per sekundę greičiu. Jeigu šį kartą jo greitis padidės papildomais 1,1 mm/s, tai reikš, kad fizikų pasiūlyta formulė šiai anomalijai įvertinti yra teisinga.

Šią formulę 2008 m. paskelbė buvęs NASA mokslininkas Johnas Andersonas, vadovavęs problemą sprendusiai fizikų grupei. Jis ir jo kolegos iškėlė prielaidą, kad Žemės sukimasis iškreipia erdvėlaikį – keturių matmenų sistemą, susidedančią iš trimatės erdvės ir laiko – daugiau, nei buvo manoma iki šiol. O tai esą daro poveikį šalia Žemės esantiems kosminiams objektams, tiesa, nežinia kaip. Bendroji reliatyvumo teorija numato, kad besisukantys dangaus kūnai iškraipo juos supantį erdvėlaikį, tačiau šis poveikis yra per mažas, kad juo būtų galima paaiškinti mokslininkų pastebėtas kosminių aparatų greitėjimo anomalijas.

Nors „Rosetta“ pro Žemę pralėks rytoj, prireiks dar kelių dienų ar net savaičių, kad būtų galima nustatyti, ar tokia anomalija pasikartojo, nes zondo greičio pokytis bus – jeigu bus – labai mažas.

Įdomu, kad 2007 m. pro Žemę pralėkęs „Rosetta“ zondas šios anomalijos nesukėlė. J. Andersonas mano, kad tai galėjo atsitikti dėl kur kas didesnio aukščio – zondas tada skriejo maždaug 5300 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Pasak mokslininko, šis kol kas neištirtas efektas gali būti susijęs su atstumu nuo planetos, ir tolstant nuo Žemės gali būti vis silpnesnis.