Mokslo ir technologijų pasaulis

Kosminių šiukšlių naikinimo rinka 2020 metais gali pasiekti 3 milijardų JAV dolerių ribą, mano Rusijos raketinės ir kosminės technikos korporacijos „Energija“ vadovas Vitalijus Lopota (Виталий Лопота)

Dabar aplink Žemę skrieja apie 20 tūkstančių palydovų, raketų platformų ir kitų kosmose esančių objektų. Prieš kelis metus šis skaičius buvo kiek mažesnis – apie 14 tūkst. Priminsime, jog šį rudenį NASA sudarė ir paskelbė kosminių šiukšlių, skriejančių aplink žemę, žemėlapį - jame užfiksuota maždaug 19 000 kosminių šiukšlių, didesnių už 10 cm skersmenį. Blogiausia tai, jog beveik 1300 šių nuolaužų gali susidurti ir dėl to susiformuos dar didesnis kiekis šiukšlių. Panašus atvejis jau yra nutikęs, kuomet susidūrė Rusijos ir JAV palydovai ir taip susidarė daugiau nei 500 naujų pavojingų nuolaužų.

Šios kosminės šiukšlės kelia grėsmę ne tik orbitoje dirbantiems palydovams, bet ir naujų palydovų iškėlimui arba erdvėlaivių startui. Kiekvieną kartą prieš startą tenka kruopščiai patikrinti raketos trajektoriją, kad jos kelyje neatsirastų susidūrimui pavojingų šiukšlių. Be to, įskriejus į orbitą, tenka karts nuo karto pakoreguoti tolesnę erdvėlaivio arba palydovo trajektoriją išvengiant pavojingai artėjančios nuolaužos. Pavertus šiuos darbus finansine išraiška, Vitalijaus Lopota nuomone, kiekviena misija pabrangsta ženklia pinigų suma. Vadinasi, direktoriaus nuomone, kiekvieno stambesnio nebeveikiančios orbitinio palydovo pašalinimas leistų sutaupyti vidutiniškai nuo 20 iki 50 milijonų JAV dolerių.

„Energija“ vadovas Vitalijus Lopota Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ tvirtino, jog Rusijai yra realu ateityje užimti iki ketvirtadalio orbitinių šiukšlių šalinimo rinkos. Tam būtų galima panaudoti dabartiniu metu projektuojamą atominį erdvėlaivį. Pasak jo, neveikiančių palydovų surinkimui skirtas kosminis laivas turės didelės talpos konteinerį ir utilizavimo sistemą, kuri leis arba sudeginti „kosmines šiukšles“, arba nuvilkti jas į saugias orbitas.

Kokiu būdu utilizuoti šias kosmines šiukšles mąsto ir kitų pasaulio valstybių mokslininkai. Pavyzdžiui vieni mokslininkai siūlo jas pritraukti iki atmosferos ir ten jas sudeginti, o šiam reikalui panaudoti lazerius arba vandenį. Tuo tarpu Vokietijos inžinieriai ketina pagaminti kosminius robotus, kurie po 5 – 10 metų remontuos sugedusius Žemės palydovus, o tuos, kurių pataisyti neįmanoma, „išstums“ į tolimąjį kosmosą.