„Nerimą keliantis greitis.“ Mokslininkai skambina pavojaus varpais. Kas vyksta Grenlandijoje

Mokslininkai skambina pavojaus varpais. Ledynai Grenlandijoje tirpsta nerimą keliančiu greičiu. Kaip teigia mokslininkai, tai turės pasekmių ir Europai.

Barselonos universiteto komandos „Journal of Climate“ paskelbti tyrimų rezultatai rodo dramatiškus reiškinius, susijusius su ledo tirpimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šie epizodai dabar du kartus dažnesni nei 1950–1990 metais. 2012 metų vasarą ištirpo net 610 gigatonų ledo, o tai prilygsta 244 milijonų olimpinių baseinų tūriui. 2019 metais ištirpo 560 gigatonų. Palyginimui, vidutinė vasaros ledo tirpsmo masė nuo 1980 iki 2010 metų buvo apie 300 gigatonų. Specialistai pastebi, kad net 40 proc. tirpimo epizodų pastaraisiais dešimtmečiais gali būti laikomi ekstremaliais, o salos šiaurėje šis procentas siekia iki 50 proc.

Šis tirpstančio paviršinio ledo praradimas turi būti pridedamas prie nuostolių, atsirandančių dėl kitų dinamiškų procesų, pvz., ledynų, kurie lūžta tiesiai į jūrą, ir ledynų, nutekančių į vandenyną. Šiuos procesus paspartina ir padidėjęs tirpimas, pabrėžia mokslininkai.

Ledo tirpimo procesas yra tiesiogiai susijęs su visuotiniu atšilimu. Tyrimai rodo, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio Arktis šyla keturis kartus greičiau nei visa planeta vidutiniškai.

Mokslininkai pažymi, kad padidėjęs ledo tirpimas yra susijęs su ekstremaliu temperatūros padidėjimu, kurį sukelia šiltesnių ir drėgnesnių oro masių įtekėjimas iš šiaurinių platumų. Šias problemas dar labiau apsunkina sustingęs oro cirkuliavimas virš Grenlandijos vasarą, didėjantis saulės spindulių kiekis ir sumažėjęs saulės atspindys nuo sniego ir ledo.

Tarptautinėse klimato ataskaitose prognozuojamas reikšmingas temperatūros padidėjimas poliariniuose regionuose, o tai paspartins tendenciją, kurią matome šiame tyrime, įspėja mokslininkai.

Grenlandijoje tirpsta ledynai. Pasekmės visame pasaulyje

Tirpstantys ledynai Grenlandijoje labai prisideda prie jūros lygio kilimo ir turi įtakos atmosferos cirkuliacijai, o tai gali turėti įtakos Europos klimatui.

Pasak ekspertų, temperatūros ir kritulių modelių pokyčiai gali turėti įtakos socialinei ir ekonominei situacijai bei natūralioms ekosistemoms ir prisidėti prie ekstremalių klimato reiškinių pagausėjimo kaimyniniuose Šiaurės Atlanto regionuose.

Mokslininkai daro išvadą, kad tai pabrėžia, jog reikia skubiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį ateinančiais dešimtmečiais.