Turbūt geriausias įrankis DRAM dažnio rekordams ir šiai dienai tai yra pati turtingiausia ir geriausia mATX formato Z390 pagrindinė plokštė: „Asus ROG Maximus XI Gene“ apžvalga ir testų rezultatai

Tikimės, kad problemą leis tiksliai nustatyti kita Z390 mikroschemų rinkinį turinti „Asus“ pagrindinė plokštė – „ROG Maximus XI Gene“. „Gene“ produktą matėme seniai - paskutinė buvo „ROG Maximus VIII Gene“, kuri turėjo dar Z170 mikroschemų rinkinį. „Asus“ prašoko net dvi kartas („Gene“ nepasirodė nei su Z270, nei su Z370), todėl šios premium pagrindinės plokštės sugrįžimas buvo labai laukiamas, ypač entuziastų tarpe. Atrodo, kad „Gene“ grįžta ne tik prifarširuota naujausių „Asus“ sprendimų (kaip skamba keturi M.2 lizdai ant mATX formato montažinės plokštės?), bet ir akivaizdžiai pasikeitusi. Netrukus sužinosime į ką ji tapo panaši.

Pakuotė ir komplektacija

Kaip mATX formato pagrindinei plokštei dėžė yra tikrai didelė, kurios prabangesnė konstrukcija leidžia suprasti, kad susidūrėme su premium segmento „Asus“ produktu. Iškart esame supažindinami su „Gene“ išvaizda, jos pagrindinėmis specifikacijomis ir keletu savybių, kaip ROG DIMM.2 radiatorius ar jau iškart paruoštas I/O dangtelis. Neabejotinai „Gene“ turi pasiūlyti gerokai daugiau nei standartu tampantis I/O dangtelis.

Įsigijęs „Gene“ be pagridninės plokštės gaus tokius priedus, kaip RGB prailgintoją, portabilią WiFi anteną su laikikliu, porą SATA kabelių, aišku DIMM.2 radiatorių, praplėtimą korpuso I/O jungtims, lipdukų paketą ir kitų smulkmenų, pavyzdžiui, padėkliuką puodukui ar nuolaidų kuponą individualiai įvilktiems kabeliams. Visgi vieno dalyko pasigedome. Tai išorinis termo diodas.

Žvilgsnis iš arčiau

mATX formato „Gene“ pasižymi 24,4 cm x 22,6 cm išmatavimais ir primena beveik kvadratą, bet ne pusiau padalintą kokią nors „Hero“ modelį, nors išlaikyta tamsi matinė montažinė plokštė, kuri yra vizitinė „ROG Maximus“ kortelė. „Gene“ turi ne vieną unikalų bruožą: masyvus dangtelis virš I/O zonos, akiai neįprastos formos mikroschemų rinkinį aušinantis radiatorius bei dar pora bruožų, kuriuos paprastai turi tik mITX formato pagrindinės plokštės. Tai du DIMM lizdai ir vienas mechaninis PCIe 3.0 x16 lizdas. Ant „Gene“ montažinės plokštės matomas ir dar vienas DIMM lizdas, tiksliau DIMM.2, tačiau šis nėra skirtas operatyviajai atminčiai, o adapterio pagalba neš M.2 kaupiklius. Pridėkime tarp DIMM ir DIMM.2 lizdų įterptą pailgą metalo plokštelę, apatinėje PCB dalyje pakreiptas jungtis su portais ir gauname nenuginčyjamai išskirtinai bei patraukliai atrodantį ROG produktą, kuriam trūktų nebent metalo lakštais uždengtos kitos PCB pusės.

„Gene“ turi du 8-pin EPS12V maitinimo lizdus - visiškas taip vadinamas overkill'as netgi spartinant i9-9900K su azotu. Greta stovi pirmasis iš dviejų 4-pin FS_FAN1 lizdas, pasižymintis 1 A stipriu ir neturintis Q-Fan kontrolės. Vienoje eilėje išdėstyti CPU_OPT, CPU_FAN ir AIO_PUMP lizdai (visi po 1 A). Standartiškai pirmi du dalinasi bendru valdymu.

Slenkant toliau į dešinę turime pirmąją 4-pin RGB 5050 (3 A, 12 V) galvutę ir MemOK! II slankiklį. Kaip jau minėjome „ROG Strix Z390-E Gaming“ apžvalgoje, gamykliškai on pozicijoje esantis slankiklis leidžia motininei plokštei on the fly režimu ieškoti profilių tol, kol dėl operatyvios atminties neįvykusi POST fazė bus sėkmingai praeita.

Ganėtinai netikėtai „Gene“ turi tik du DIMM lizdus. Paskutinis „Gene“ modelis, kuris buvo paremtas Z170 mikroschemų rinkiniu, turėjo keturis. Šį trūkumą „Asus“ nusprendė panaikinti kartu su Double Capacity DIMM lizdais. Suprantama kalba tai reiškia, kad DIMM lizdas palaiko ir 32 GB talpos DDR4 modulį. Tiesa, tokie moduliai yra tikra retenybė - kol kas juos yra pristačiusi tik G.SKILL po „Trident Z RGB DC“ pavadinimu. Žinoma, „Gene“ palaiko ir įprastus DDR4 modulius, kurie privalo būti un-buffered/ non-ECC tipo. „Asus“ nurodomas maksimalus dažnis siekia net 4800 MHz (O.C.).

Ten, kur turėtų būti dar du DIMM lizdai, matome kitas struktūras. Iškart už DIMM lizdų yra pailgas M.2 radiatorius, kuris dengia porą vienoje eilėje išdėstytų M.2 (32 Gb/s) lizdų. Jie prijungti prie Z390 mikroshemų rinkinio ir tinka PCIe magistralę naudojantiems SSD kaupikliams. Reikia atkreipti dėmesį, kad į vieną lizdą įstačius 2280 formato SSD, į kitą jau tilps tik maksimalaus 2260 formato SSD. Standartiškai radiatoriaus vidinė pusė jau turi paruoštas termo juosteles. Šie M.2 lizdai palaiko „Intel Optane“ technologiją.

Už radiatoriaus integruotas DIMM.2 lizdas, kurio dantukai kitokie ir jis netinka DDR4 moduliui. Pirmą kartą DIMM.2 lizdą sutikome „ROG Zenith Extreme“, turėjusios AMD X399 mikroschemų rinkinį, pagrindinės plokštės apžvalgoje. DIMM.2 lizdas vėl skirtas M.2 įrenginių palaikymui, tačiau dabar į jį statoma ne plika pridėtinė plokštė o visas jos ir radiatoriaus sumuštinis. Nuėmus aliuminio lakštus pamatome, kad kiekvienoje savo pusėje pridėtinė plokštė turi vietą maksimalaus 22110 formato SSD kaupikliui. Abu lizdai yra susieti su pocesoriaus PCIe centru, todėl logiška, kad tinka tik SSD su PCIe magistrale.

Lyginant su paskutiniu „Gene“ modeliu, pasikeitė ir PCI-Express lizdų skaičius. Dabar likęs vienas sustiprintas PCIe 3.0 x16 lizdas ir vienas PCIe 3.0 x4, kuris, skirtingai nei pirmasis, susietas su Z390 mikroschemų rinkiniu. Virš PCIe 3.0 x4 įrengtas 4-pin CHA_FAN lizdas, kuris palaiko pilną Q-Fan reguliavimą.

„Asus“ išnaudojo beveik kiekvieną dešiniojo PCB krašto milimetrą. Po dviejų skaitmenų Q-Code ekranėliu, leidžiančiu tiksliai aparatiniame lygmenyje diagnozuoti sistemos nesikrovimo priežastį, dar yra ir inspekciniai LED kiekvienam mazgui (CPU, DRAM, VGA, Boot), kurie leidžia vos užmetus akį suprasti, kas sukelia problemą. LN2 trumpiklis panaikina nustatomų įtampų ribojimą, pavyzdžiui, operatyviajai atminčiai ar procesoriui. Slow Mode slankiklis priverčia CPU dirbti taikant mažiausią įmanomą dažnio daugiklį, o RSVD slankiklis automatiškai nustato specifines CPU įtampas naudojantiems aušinimą azotu ir taip panaikina cold boot problemą. Ši savybė veiksni tik su tam tikrais procesoriais ir tik esant minusinei temperatūrai. Dar žemiau išdėstyti keturi mygtukai: didesnis už visus kitus įjungimo/išjungimo, perkrovimo, ReTry, kuris praverčia, kai sistema tampa neveiksni ir perkrovimo mygtukas nereaguoja, ir Safe_Boot, kuris leidžia patekti į BIOS, jeigu buvo panaudoti netinkami nustatymai be būtinybės anuliuoti visus BIOS nustatymus.

Žemiau seka vertikali USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s) vidinė galvutė, taip pat priekinei panelei skirta USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) galvutė, kuri sujungta su Z390 mikroschemų rinkiniu. Tarp jų pastatytas antrasis FS_FAN2 (1 A) lizdas. Primename, kad Q-Fan reguliavimo jis nepalaiko.

„Gene“ duoda keturis SATA III (6 Gb/s) horizontaliai pakreiptus lizdus, kurie valdomi Z390 mikroschemų rinkinio, todėl tinkami 0, 1, 5, ir 10 tipo RAID masyvų sudarymui. Po SATA lizdais stovi 3-pin/2-pin lizdai, skirti įeinančios/išeinančios vandens temperatūros ir vandens tėkmės nustatymui.

Apatinis PCB kraštas laisvesnis, bet ne mažiau įspūdingas dėl 90° pakreiptų jungčių. Pakreiptas ne tik priekinės panelės blokas, bet ir W_PUMP+ (3 A) lizdas, antrasis 4-pin RGB 5050 (3 A, 12 V) lizdas, du vidiniai USB 2.0 portai, taip pat AAFP ir 12-pin Node portas, skirtas prijungti išorinius ROG įrenginius, kaip FAN_EXTENSION pridėtinė plokštė. Įtampų matavimui skirta Probelt juosta, o išorinį termo diodą galima prijungti prie T_SENSOR lizdo.

Nuo likusios montažinės plokštės atskirta SupremeFX garso posistemė sudaryta iš „Realtek ALC1220A“ garso kodeko, kuris uždengtas EMI dangteliu, ir japoniškų „Nichicon“ elektrolitinių kondensatorių. Kruopščiai apžiūrėję ir kitą PCB pusę, deja, neradome papildomo stiprintuvo ausinėms.

I/O jungčių panelė, kaip ir dešinysis PCB kraštas, tiesiog perpildyta. Turime BIOS nustatymus anuliuojantį CLR_CMOS mygtuką, taip pat BIOS Flashback mygtuką ir jam priskirtą vieną iš šešių USB 3.1 Gen 1 portų BIOS atnaujinimui iš atmintinuko. Tarp senesnio sukirpimo portų turime PS/2 ir du USB 2.0. Raudona spalva identifikuojami spartesni USB 3.1 Gen 2 portai (trys A ir vienas C tipo). RJ-45 lizdas susietas su „Intel I219V“ moduliu (1000 Mbps) ir yra apsaugotas LANGuard technologijos, o dviejų juostų 802.11ac WiFi valdomas „Intel Wireless-AC 9560“ modulio. Palaikoma Bluetooth 5.0 versija ir MU-MIMO. Maksimali bevielio tinklo sparta 1730 Mbps. 7.1 garsas gali būti išvestas arba naudojant analogines audio jungtis arba skaitmeninį S/PDIF. Vaizdui išvesti skirtas vienintelis HDMI (1.4b), kurio maksimalios galimybės siekia 4096 x 2160 @30 Hz.

Dar viena Twin tipo VRM grandinė

Dviejų dalių radiatorius sujungtas termo vamzdeliu. Radiatorius turi gilių įpjovų, pasižymi solidžiu paviršiaus plotu ir palieka gerą įspūdį, nepaisant to, kad jis nėra pats sunkiausias. Elektroninės svarstyklės parodė 157 gramus, vienu gramu daugiau už dviejų dalių „ROG Strix Z390-E Gaming“ radiatorių, kuris nėra sujungtas šilumos vamzdeliu. Paskutinės testuotos „ASRock Z390 Taichi Ultimate“ radiatoriaus svoris buvo netoli 100 gramų didesnis. Jai tebepriklauso rekordinis 245 gramų svoris.

„Gene“ naudoja ASP1405 pažymėtą PWM valdiklį, kurį pagamino „International Rectifier“. Tai 8-is PWM kanalus palaikantis valdiklis, kas iškart leidžia suprasti, kad „Gene“ nepriklauso 10 tikrų fazių, nors vCore dalyje ir yra 10 induktorių. Ypač tada, kai galinėje PCB dalyje neaptikome dubliuotojų. Kaip ir „ROG Strix Z390-E Gaming“, „Gene“ turi taip vadinamą Twin VRM grandinę, tik šįkart ne Twin 8, o Twin 10. PWM valdiklis dirba 5+1 konfigūracija, finiše turint penkias vCore fazes ir vieną iGPU.

Galios blokais abiejose dalyse pasirinkti pažangūs IR3555 iš „International Rectifier“, kiekvienam pasižymint 60 A stipriu. Prie 200 A (1.3 A) išeigos ši grandinė generuos ~21,5 W karščio. Tai tikrai geras efektyvumas. Nėra jokių abejonių, kad VRM radiatorius bus pajėgus susidoroti su tokiu karščiu, kurį sugebės sukelti nebent per'dellidint'as i9-9900K, dirbantis su 1,4 V įtampa. Prie 250 A susisidarys ~28 W karščio, panašiai tiek, kiek „ROG Strix Z390-E Gaming“ atveju prie 200 A. Papildoma fazė ir pažangesni galios blokai tikrai padėjo pakelti „Gene“ į aukštesnį lygį lyginant su „Strix“ modeliu. Filtruojantys polimeriniai kondensatoriai turi FP10K prierašą. Tai reiškia, kad tai 10K reitingo japoniški kondensatoriai, privalantys išdirbti 10 000 valandų 125 °C karštyje. Mūsų žiniomis, „Asus“ 12K kondensatorių vis dar nenaudoja.

Specifikacijos

Šiek tiek apie UEFI BIOS ir ar pažeidžiamas i7-8700K 95 W TDP limitas?

Smagu EZ Mode režime matyti integruotą nustatymų paieškos (search) variklį bei greitą priėjimą prie AURA RGB pašvietimo. Tiesa, pašvietimą leidžiama tik įjungti/išjungti - detalesnė konfigūracija BIOS aplinkoje negalima. Kuomet programinė įranga turi problemų, o AURA SYNC paskutiniu metu jų turi, RGB valdymo galimybė iš BIOS aplinkos praverstų. Informatyvus EZ Mode režimas kartu leidžia patekti į Q-Fan įrankį, kuriame ventiliatoriai realiu metu reaguoja į sūkių pakitimus.

MultiCore Enhancement tradiciškai turi tris (Auto, Enabled, Disabled) parinktis, kurių veikimą netrukus išbandysime. Maksimalus DRAM dažnis viršija 8500 MHz - arti du kartus per daug nei oficialiai palaiko ši Z390 pagrindinė plokštė. Procesoriaus įtampos valdymui priskirti keturi (Auto, Manual, Offset ir Adaptive) metodai. Įtampa keičiama preciziškai, kas 0,005 V žingsnelius. Tiek neigiama, tiek teigiama maksimali offset reikšmė labai didelė ir siekia 635 mV. „Asus“ siūlo 8-ių lygių LLC. Arčiausiai pageidaujamą įtampą padeda išlaikyti 7-asis LLC lygis. BIOS'e fiksavus 1.1 V, intensyvios apkrovos metu 7-o lygio LLC davė 1,092 V, o su 8-u lygiu įtampa buvo šiek tiek viršyta ir siekė 1,11 V.

Monitor sekcija įdomi dėl dviejų priežasčių. Pirma, čia nematome VRM grandinės temperatūros, tarsi indikuojant, kad „Gene“ neturi VRM termo sensoriaus. Antra, čia nėra abiejų FS_FAN lizdų monitoringo, kurio nerodė ir „HWiNFO64“ programinė įranga. Tools sekcijoje matome Armory Crate nustatymą, kuris gamykliškai yra įjungtas ir vos rankiniu būdu įrašius LAN tinklo tvarkykles ima siųsti trūkstamas tvarkykles bei „Asus“ įrankius. Apie Armory Crate egzistavimą vartotojas yra informuojamas pirmą kartą užkrovus operacinę sistemą.

Tikrindami MultiCore Enhancement funkcionalumą ir tuo pačiu ar yra pažeidžiamas 95 W i7-8700K TDP limitas turime dvi žinias: vieną gerą ir vieną kiek prastesnę. Gera žinia ta, kad nei vienas MultiCore Enhancement pasirinkimas nėra užlūžęs (angl. broken), su kuo jau esame susidūrę apžvelgdami „ASRock Z390 Taichi Ultimate“ pagrindinę plokštę. Pasirinkus enabled parinktį visi branduoliai priverčiami dirbti 4,7 GHz taktiniu Turbo dažniu. Maža neigiama pusė ta, kad apkrovos metu su „Prime95“ (v27.7) „Gene“ linkusi nustatyti 10 - 15 W didesnį TDP limitą už „ROG Strix Z390-E Gaming“, nors dažnis nėra didesnis. Be to, išjungus MultiCore Enhancement ir pradėjus laikytis „Intel“ rekomendacinių TDP gairių Turbo režimui, „Gene“ visiems branduoliams duoda tik 3,8 - 3,9 GHz dažnį vietoje stabilių 4 GHz, kuriuos turėjome kartu su „ROG Strix Z390-E Gaming“.

• Multicore Enhancement auto (gamykliškai nustatytas): nepaiso TDP limito, apkrovus visus branduolius nekintantis 4,3 GHz dažnis, kuris atitinka (ne)oficialių 4,3 GHz dažnį apkrovus visus branduolius.
• Multicore Enhancement disabled: veikia pagal „Intel“ nustatytus TDP limitus. 30 sekundžių leidžiamas ~130 W TDP limitas, vėliau krinta iki 95 W.
• Multicore Enhancement enabled: nepaiso TDP limito, apkrovus visus branduolius jie veikia nekintančiu 4,7 GHz dažniu, kas atitinka (ne)oficialių 4,7 GHz dažnį, būdingą apkrovus vieną branduolį. Tą patį keletos W paklaidos ribose galima pasiekti su MCE auto + Sync All Cores parinktimis laukelyje CPU Core Ratio.

Kaip sekasi palaikyti aukšto dažnio DRAM atmintį?

Pirmiausiai patikrinome „Corsair Vengeance RGB PRO“ rinkinį, kuris „ROG Strix Z390-E Gaming“ pagrindinėje plokštėje veikė stabiliu 4133 MHz dažniu, o su „ASRock Z390 Taichi Ultimate“ apsiribojo nominaliu XMP 2.0 profilio dažniu, 4000 MHz. Nors „ROG Strix Z390-E Gaming“ kartais pavykdavo sėkmingai praeiti POST su 4200 MHz dažniu, „HCI Memtest“ greitai rasdavo klaidas. Perdėjus tuos pačius „Corsair“ modulius į „Gene“ pasirodė, kad jie turi dar daugiau rezervo. Nekeičiant DRAM įtampos (1,35 V) į operacinę sistemą buvo pakliūta nustačius 4300 MHz daugiklį. Kiek bebandėme išjungti/įjungti/perkrauti sistemą visi POST buvo sėkmingi. Maža to, „HCI Memtest“ patvirtino visišką stabilumą. Nekeičiant įtampos su 4400 MHz pasiekėme į darbalaukį ir vėl keturi „HCI Memtest“ ratai neparodė jokių klaidų. Bandome 4500 MHz. Šįkart treniravimas mažiau sklandus, seka keletas sistemos įsijungimų/išsijungimų iki POST, tačiau stebuklingai vėl matome darbalaukį. 4500 MHz su 1,35 V. Kosmosas. Deja, bet po perkrovimo POST nebebuvo sėkmingas ir „Gene“ numušė DRAM dažnį iki 2133 MHz. Bandėme taisyti padėtį didindami įtampą iki 1,4 - 1,45 V, bet vis Q-Code ekranėlyje pasirodydavo kodas 23 ir suveikdavo safe mode režimas. Galiausiai dar kartą pavyko įveikti POST (šįkart su 1,45 V) ir darbalaukyje atsidūrėme su 4500 MHz. „HCI Memtest“ akimirksiu pasibaigė visos sistemos užšalimu, antrą kartą gavome BSOD.

Eilė „Patriot Viper RGB“ moduliams, kurie ožiavosi su „Strix“ pagrindine ir visiškai stabiliai veikė tik su antruoju XMP 2.0 profiliu, t.y. 4000 MHz dažniu. Įjungus XMP @4133 MHz profilį POST praeinamas sklandžiai, pasiekiame darbalaukį, perkrauname sistemą, POST ir vėl sėkmingas. Tokią seką kartojame dar porą kartų įsitikindami, kad jokių DRAM treniravimo problemų nėra, ko neišvengėme naudojant „Patriot“ modulius su „Strix“ pagrindine plokšte.

Su 4400 MHz dirbančiais (1.4 V) Patriot moduliais taip pat pasiekėme darbalaukį, tačiau jau po pirmojo perkrovimo POST nebuvo sėkmingas. „HCI Memtest“ be klaidų neišsilaikė ilgai, tačiau 4400 MHz padėjo stabilizuoti iki 1,45 V padidinta įtampa. Grįžome prie 4300 MHz ir standartinės 1,4 V įtampos. Gana netikėtai (palyginus su „Corsair Vengeance RGB PRO“ rezultatu) antrajame „HCI Memtest“ rate pasirodė klaida. Logiška, kad 1,45 V padėtų, kadangi 4400 MHz su tokia įtampa buvo stabilūs.

Rekordiniai aušinimo rezultatai su DIMM.2 ROG radiatoriumi

Kaip visada tikriname kokias temperatūras pasieks 512 GB talpos „Toshiba RD400“ NVMe kaupiklis skirtinguose M.2 lizduose. Viename iš dviejų M.2 lizdų, uždengtų pailgu radiatoriumi, RD400 po 15-os minučių ramybės pasiekia 40 °C, o gavęs nepertraukiamos apkrovos (video kopijavimas, išarchyvavimas ir dviejų sunkiasvorių žaidimų rašymas) neperlipa 50 °C. Temperatūros abejais atvejais itin mažos, prisiminus, kad su kitų pagrindinių plokščių radiatoriais temperatūros kyla aukščiau 40/50 °C. Uždengus SSD kaupiklį ROG radiatoriumi ir jį pastačius į DIMM.2 lizdą temperatūros sumažėja dar labiau. Minus 5 °C ramybės būsenos režimu ir minus 7 °C apkrovos režimu. 43 laipsniai pagal Celsijų yra žemiausia mūsų fiksuota temperatūra. Yra tik vienas niuansas. Vienoje DIMM.2 pridėtinės plokštės pusėje ROG radiatoriaus tvirtinimo vietos nėra išdėstytos optimaliai, todėl priveržiant radiatorių būtina prispausti viršutinę radiatoriaus dalį ir veržti neskubant, kitaip radiatorius dislokuosis ir nebus pasiektas geras kontaktas su SSD paviršiumi.

<- IDLE (M2 su radiatoriumi) LOAD ->

<- IDLE (DIMM.2 su ROG radiatoriumi) LOAD ->

Garso posistemės rezultatai

Su „RightMark Audio Analizer“ užfiksuotas triukšmo lygio rezultatas (-100,3 dBA) yra artimesnis „ASRock“ flagmanui nei „Strix“ modeliui. Dinaminio diapazono ir harmoninio iškraipymo vertės prasčiausios, tačiau bendroje praktikoje tokie artimi atstumai niekaip nepasireikš. Ko šie testai negali parodyti tai, kad „Gene“ vienintelė iš trijulės neturi atskiro ausinių stiprintuvo. „ASRock“ turi dedikuotą operacinį stiprintuvą priekiniame (korpuso panelės) išėjime, o „Strix“ pagrindinėje plokštėje sustiprintas net ir galinis ausinių išėjimas.

Tarpiniai „Gene“ rezultatai visiškai identiški kitiem dviem Z390 modeliams. Surenkami septyni excellent įvertinimai ir vienas good tradiciškai THD + Noise grafoje. Logiška, kad galutinis įvertinimas išlieka „labai gerai“.

Sparta modeliuojant Gooseberry ir energijos sąnaudos

„Gene“ priklausančioje grafoje nematome jokių probleminių ženklų. Abejais bandymais „Gooseberry“ sceną buvo užtrukta sumodeliuoti kiek ilgiau už konkurentus, tačiau 10-20 sekundžių skirtumas tarp sistemų yra normalus reiškinys. Tipinės sistemos, turinčios „Gene“ pagrindinę plokštę, elektros sąnaudos per 40 minučių kito 150 - 155 W. Tai truputėlį daugiau už „ROG Strix Z390-E Gaming“, tačiau vis dar geresnis efektyvumas už „ASRock Z390 Taichi Ultimate“. Ramybės būsenoje „Gene“ efektyvumas pagirtinas - mažiau nei 60 W ir vieta šalia „Strix“. Nors UEFI BIOS aplinkoje nematėme grafos, rodančios VRM grandinės temperatūrą, tačiau „HWiNFO64“ patvirtino, kad termo diodą „Gene“ visgi turi. VRM grandinė modeliavimo metu pasiekė vos 40 °C. Akivaizdu, kad šios pagrindinės plokštės VRM neturi darbo, nors modeliavimas ir neišaugina i7-8700K TDP aukščiau 95 W.

Išvados

Negalime tiksliai pasakyti, ar 4400 MHz „ROG Maximus XI Gene“ modeliui yra lubos, ar mus jau paveda turimų DRAM modulių galimybės. Ar „Corsair“ ir „Patriot“ moduliai sugebėtų kitoje Z390 pagrindinėje plokštėse pasiekti 4500 MHz lieka atviru klausimu (atsižvelgiant į sėkmingą POST ir gautą BSOD naudojant „Corsair Vengeance RGB PRO“, nuojauta sako, kad visgi ne), tačiau šiai dienai „Gene“ įrodė akivaizdų pranašumą prieš kitus du konkurentus sparčios DDR4 atminties palaikymo lauke. „Corsair Vengeance RGB PRO“ pradėjo dirbti net 4400 MHz dažniu vietoje 4133 MHz su „ROG Strix Z390-E Gaming“ ir vos 4000 MHz su „ASRock Z390 Taichi Ultimate“. Dar svarbiau, jog „Gene“ leido tiksliai atsakyti į klausimą dėl „Patriot Viper RGB“ modulių. Jie gali ir jie puikiai veikia gamintojo deklaruojamu 4133 MHz dažniu, tiesiog „Strix“ nebuvo tam geriausiai tinkanti motininė plokštė, kaip ir „Taichi Ultimate“. Buvome įtikinti, kad nesėkmingą POST fazę gali labai sėkmingai nulemti būtent pagrindinė plokštė. „Gene“ tikrai davė labai įspūdingų rezultatų dėka 1DPC (vieno DIMM lizdo per kanalą) architektūros, kurios dėka takeliai yra trumpiausi, todėl mažiausiai kenčia nuo aplinkos triukšmų ir signalas yra kokybiškiausias, be to, duomenimis, keliaujančiais tarp CPU kojelių ir DIMM lizduose esančių kontaktų, nėra dalijimasi. Dėl dviejų DIMM lizdų (jau nekalbant apie paliktą tik vieną mechaninį PCIe 3.0 x16 lizdą) „Gene“ tapo artimesnė mITX formato pagrindinei plokštei. Galbūt todėl „Asus“ neišleido mITX formatą turinčio „Impact“ modelio. Tiesa, naudojantiems masyvius orinius CPU aušintuvus nereikėtų būti užliūliuotiems milžiniško „Gene“ potencialo, nes DIMM lizdai atsidūrė arčiau CPU lizdo, todėl iškyla didesnė grėsmė mechaninio tipo nesuderinamumui. Aukštus operatyvios atminties modulius būtina rinktis dvigubai atsargiau.

Apie RGB pašvietimą yra dvi geros ir viena bloga žinia: AURA Sync sėkmingai rado ne tik „Gene“ pagirindinę plokštę, bet ir „Patriot“ DDR4 modulius, tačiau „Vengeance RGB PRO“ atminties įrankis neaptiko, todėl moduliai „Corsair“ prarado savo RGB pašvietimą

Naujoji „Gene“ yra ne tik geriausias įrankis DRAM dažnio rekordams, tačiau šiai dienai tai yra pati turtingiausia ir geriausia mATX formato Z390 pagrindinė plokštė. Žinoma, titulą išsikovoti palengvina tas faktas, kad kiti gamintojai entuziastams skirtų mATX'ų kaip ir nesiūlo, tačiau tai nesumenkina „Gene“, kuri siūlo daugybę naudingų pagalbų on board mygtukų pavidalu, WiFi (1,73 Gbps) modulį, o kur dar su niekuo pralaidumu nesidalinantys keturi M.2 (32 Gb/s) lizdai. mATX formato pagrindinėje plokštėje tai yra visiška fantastika, kaip ir pasakiškai žemos NVMe kaupiklio temperatūros dėka itin masyvaus DIMM.2 ROG radiatoriaus. Unikalumo papildomai prideda ir 90° palenktos apatinės jungtys. Nepanašu, kad naudojant gamyklinius UEFI BIOS nustatymus „Gene“ turėtų problemų tiek ramybės, tiek apkrovos režimais su elektros sąnaudomis, kokių turėjo „ASRock Z390 Taichi Ultimate“. Visi galimi MultiCore Enhancement nustatymai taip pat funkcionuojantys, o patirtis UEFI BIOS aplinkoje vėl maloni. Vargu ar įmanoma nesižavėti „ROG Maximus XI Gene“, tačiau keletą dalykų „Asus“ praleido. Pirma, iš garso posistemės pasigedome ne tiek geresnių rezultatų „RightMark Audio Analizer“ teste, kiek papildomo ausinių stiprintuvo. Pigesnė „ROG Strix Z390-E Gaming“ yra aprūpinta net dvejais papildomais stiprintuvais, todėl beveik 350 eurų kainuojančią „Gene“ palikti be OPAMP yra šiek tiek gėdinga. Galima kabintis prie „Asus“ sprendimo reklamuoti „Gene“ kaip turinčią 10 fazių VRM grandinę, nors Twin 10 dizainas iš tikrųjų yra itin masyvios 5 fazės. Tačiau panaudoti galios blokai yra 1st tier grupės, grandinės efektyvumas geras, o termo vamzdelį turintis radiatorius mažų mažiausiai solidus. Jog į tai nereikia kreipti pernelyg daug dėmesio rodo ne tik 40 °C modeliuojant „Gooseberry“ sceną, bet ir 50 °C nepasiekusi VRM temperatūra kai i7-8700K (MCE enabled) TDP pakilo iki 180 W testuojant su AVX instrukcijas išnaudojančiu „Prime95“. Ir paskutinis priekabis - vos vienas su Q-Fan kontroliuojamas CHA_FAN lizdas, nors iš bėdos sisteminius ventiliatorius galima jungti į W_PUMP+ ir AIO_PUMP lizdus. Prie pirmą kartą „Asus“ pagrindinėse plokštėse sutinkamų FS_FAN lizdų prijungti ventiliatoriai sukasi pilnu pajėgumu, kontroliuoti RPM neįmanoma. FS trumpinys greičiausiai ir reiškia Full Speed. Visgi „Gene“ statuso tai nekeičia.