Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį

Šie du aptarti eksperimentai labai aiškiai parodo, kad net tuomet, kai nekalbame, ir teturime vizualiai suvokti, ką matome, mūsų smegenyse pasaulis vis tiek suvokiamas remiantis žodžiais, kuriuos turime tam pasauliui pavadinti.

Sakote, gerai, galbūt ir tiesa – skirtingų kalbų kalbėtojai gal ir mato pasaulį kiek skirtingai, bet šie skirtumai tokie subtilūs, kad neverta sukti dėl to galvos. Tačiau ką jei kalba veikia mūsų asmenybę? Dar daugiau, jei kalbame užsienio kalba – pasikeičia mūsų moraliniai įsitikinimai. Netikite? Mokslinių eksperimentų rezultatai patikimai rodo – tokia realybė.

Karts nuo karto visi susiduriame su moralinėmis dilemomis. Nuo buitiškų ar net banalių sprendimų (ar pameluoti darbdaviui, kodėl vėluoji į susitikimą) iki kur kas sudėtingesnių dilemų (ar galime pateisinti abortą, ar turėtume leisti eutanaziją). Esame pratę manyti, kad atsakymai į šituos klausimus priklauso nuo mūsų asmeninių vertybių, kultūros, kurioje užaugome, religijos ar išsilavinimo. Tačiau pasirodo, kad įtakos šiems sprendimams turi ir kalba, kuria kalbame.

Klasikinis moralinės dilemos pavyzdys, naudotas daugybėje psichologijos eksperimentų – vadinamoji „Vagono dilema“. Įsivaizduokite, kad esate traukinių reguliuotojas. Staiga pamatote, kad vienas iš traukinio vagonų atitrūko ir nevaldomai juda bėgiais penkių darbininkų, kurie taiso bėgių atkarpą, link. Darbininkai dirba su ausinėmis, taigi traukinio negirdi ir nepasitrauks. Tačiau jūs galite perjungti svirtį ir pasukti traukinį į kitą bėgių atšaką, kur dirba tik vienas žmogus. Ką darysite?

Uždavus šį klausimą, dauguma žmonių nesudvejoję atsako, kad pakeistų traukinio kryptį ir nužudytų vieną žmogų, kad išgelbėtų penkis. Tačiau, dabar įsivaizduokite, kad situacija truputį kitokia. Jūs stovite ant tiltelio, vedančio virš bėgių į kitą peroną. Staiga pamatote nevaldomą vagoną, judantį penkių darbininkų link. Jei nieko nedarysite – penki žmonės žus. Tačiau greta jūsų stovi itin storas vyriškis. Jei nustumtumėte jį nuo tiltelio, jis nukristų priešais vagoną ir šis sustotų. Taigi, jei nustumsite šį vyrą − išgelbėsite tų penkių žmonių gyvybes, tačiau vyras žus. Ką darysite dabar?

Išgirdę šį klausimą, dauguma žmonių pasipiktina vien mintimi, kad galėtų nužudyti žmogų, nes mūsų moralės normos neleidžia žudyti. Tačiau iš esmės šios dvi situacijos yra visiškai vienodos – turime pasirinkimą ar įsikišti ir išgelbėti penkis žmones paaukodami vieną gyvybę, ar nesikišti ir leisti nelaimei nusinešti penkių žmonių gyvybes. Šios ir panašios situacijos labai daug nagrinėtos etikos specialistų ir aiškinamos įvairiai, tačiau labai supaprastinus galima teigti, kad kartais žmonės atsitraukia ir pasveria visus už ir prieš, remiasi šaltu protu ir įvertina, kuris poelgis naudingesnis atsižvelgiant į rezultatą (pirmoji situacija), tačiau kartu žmonės turi ir tam tikrus su emocijomis sietinus moralinius įsitikinimus (tokius kaip reikalavimas „nežudyk“) ir jų laikosi, nesvarbu, kad objektyviai tai nėra naudingiausias sprendimas.

Tokie ir panašūs eksperimentai buvo kartoti daugybę kartų su įvairiomis žmonių grupėmis: skirtingų lyčių, rasių, tautų respondentais, ir visi rodė labai panašias tendencijas. Tačiau neseniai grupė mokslininkų pakartojo šiuos minties eksperimentus su žmonėmis, kalbančiais užsienio kalba⁵. Įsivaizduokite, kad šias moralines dilemas turite spręsti ne lietuviškai, o angliškai ar prancūziškai. Tyrimo rezultatai buvo labai netikėti. Pirmojo eksperimento atveju, kaip jau minėta, daugumos žmonių sprendimą nulemia racionalaus mąstymas. Negimtakalbiai šią moralinę dilemą sprendė lygiai taip pat: jie pasisakė pakeisiantys traukinio kryptį, kad išsaugotų penkių žmonių gyvybes. Tačiau užsienio kalba spręsdami antrąją moralinę problemą, eksperimento dalyviai teigė, kad elgtųsi lygiai taip pat racionaliai – rinktųsi nustumti žmogų nuo tilto, kad išgelbėtų penkis kitus žmones. Taigi panašu, kad moralines normas ir intuityvią reakciją galvojant užsienio kalba nuslopina loginis mąstymas.

Nors šitie eksperimentai specialiai provokuojantys ir neturi „teisingo“ atsakymo, o įvairių etikos krypčių atstovai galėtų argumentuoti už ir prieš abu pasirinkimus, tokia negimtakalbių elgesio tendencija stebina. Panašu, kad kalbėdami ar mąstydami užsienio kalba esame mažiau linkę pasiduoti emocijoms ir labiau vadovaujamės šaltu protu. Tokių tyrimų siūlomos išvados gali atrodyti įdomios, bet nelabai aktualios kasdieniniame gyvenime. Tačiau, prieš taip nusiteikdami, trumpam susimąstykime. Šie eksperimentai rodo, kad priimdami sprendimus užsienio kalba, sprendžiame kitaip, nei tuomet, kai juos priimame gimtąja kalba. Pagalvokime kiek žmonių, užimančių svarbias pozicijas – politikų ir diplomatų, tarptautinių įmonių vadovų – kasdieniame darbe priimdami itin reikšmingus sprendimus vartoja užsienio kalbą.

1.     Hardin, C. L. ir Maffi, L. Color categories in thought and language. (Cambridge University Press, 1997).

2.     Thierry, G., Athanasopoulos, P., Wiggett, A., Dering, B. ir Kuipers, J.-R. Unconscious effects of language-specific terminology on preattentive color perception. Proc. Natl. Acad. Sci. 106, 4567–4570 (2009).

3.     Winawer, J. et al. Russian blues reveal effects of language on color discrimination. Proc. Natl. Acad. Sci. 104, 7780–7785 (2007).

4.     Boutonnet, B., Dering, B., Viñas-Guasch, N. ir Thierry, G. Seeing Objects through the Language Glass. J. Cogn. Neurosci. 25, 1702–1710 (2013).