.
2024-12-22
Radikali kamieninių ląstelių transplantacija itin pagerino trijų žmonių, kurių ragena buvo smarkiai pažeista, neryškų regėjimą. Praėjus dvejiems metams po operacijos, jokių rimtų saugumo problemų neiškilo, o žvelgiant iš išorės, visos trys ragenos atrodo daug skaidresnės nei anksčiau, praneša portalas Sciencealert.
2024-12-17
23
23
Virusu užsikrėtė dar 2019 metų rudenį.
2024-12-15
6
6
Ekspertai įspėja, kad „veidrodinės bakterijos“, sukurtos iš gamtoje randamų molekulių veidrodinių atvaizdų, gali kelti žmonėms, gyvūnams ir augalams mirtinų infekcijų pavojų.
2024-11-27
3
3
Gali atrasti dar neįsivaizduojamus žmogaus kūno aspektus.
(
Vėžio ląstelės naudoja ją kaip energijos šaltinį.
2024-10-28
1
1
DNR jau daugelį metų naudojama duomenims saugoti, tačiau informacijos užkodavimas molekulėje yra kruopštus darbas. Dabar mokslininkai jį gerokai paspartino, imituodami natūralų biologinį procesą, skatinantį genų raišką. Tai gali padėti sukurti patvarias, „pasidaryk pats“ DNR duomenų saugojimo technologijas.
2024-10-25
26
26
„Wall Street Journal“ pasakoja apie naują pasiekimą biotechnologijų srityje.
Mokslininkai pirmą kartą sudarė vabzdžio smegenų atlasą. Ką tai reiškia mokslui?
2024-10-12
5
5
Šilta ir drėgna dušo galvutės ir dantų šepetėlio aplinka yra puiki terpė mikrobams veistis – ir naujame tyrime identifikuoti šimtai juose gyvenančių virusų, kas rodo didžiulę biologinę įvairovę namuose.
2024-09-24
5
5
Baltymai ir nukleorūgštys yra molekulės, sudarančios visų biologinių procesų pagrindą. Jos labai skiriasi savo savybėmis, todėl jų sujungimas į vieną hibridinę molekulę suteikia vertingą įrankį genetikos ir medicinos srityse.
2024-09-17
9
9
„Rodo šokiruojančiai nesaugią pasaulinių virusologijos tyrimų būklę.“
2024-09-06
„Viską reikėjo išsiųsti vakar“.
2024-07-16
Naujas proveržis laboratorijoje auginamos mėsos technologijoje žada pagerinti laboratorijoje auginamų mėsos produktų skonį ir priartinti juos prie įprastos mėsos skonio, rašo „BBC Science Focus“.
2024-06-25
9
9
Patinka mums tai ar ne, bet visi turime labai daug bendro su kiaulėmis. Pirmiausia, esame visaėdžiai žinduoliai, kurie lengvai priauga svorio ir yra imlūs gripui.
Žmonių užšaldymas po mirties, siekiant ateityje juos prikelti, jau seniai nebėra tik mokslinės fantastikos tema. Atsirado ištisa tyrimų sritis – krionika. Bet ar žmonių užšaldymas iš tikrųjų veikia?
2024-06-18
1
1
DNR yra daug tankesnė duomenų laikmena nei bet kas, ką gali sukurti žmogus – tačiau problema ta, kad ji yra trapi. Tačiau dabar mokslininkai pasižiūrėjo į gamtos knygą ir nukopijavo dar vieną jos puslapį: sukūrė dirbtinį gintarą, kad ilgiau išsaugotų DNR saugomus duomenis, rašo „New Atlas“.
Ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl laboratorijos saugumo.
2024-06-10
10
10
Šimpanzės ir bonobai yra artimiausi gyvi žmonių giminaičiai, kurių genomas yra labai panašus į mūsų genomą. Tačiau šimpanzės nevairuoja automobilių, nekalba taip, kaip mes ir negroja instrumentais – tad jei esame tokie panašūs genetiškai, kaip galime būti tokie skirtingi savo išvaizda ir elgesiu?
2024-05-17
5
5
Naujausi tyrimai parodė, kad legendinis vokiečių kompozitorius Ludwigas van Beethovenas buvo kamuojamas geltos ir labiausiai tikėtina, jog iškeliavo anapilin dėl kepenų ligos, kurią sukėlė hepatito B infekcija. Jo būklę pablogino pomėgis vartoti alkoholį ir genetiniai rizikos veiksniai.
2024-05-08
Mokslininkė dr. Edita Kriukienė su komanda kuria metodus, kurie padėtų geriau diagnozuoti epigenetinius sutrikimus žmogaus ligų atvejais – pavyzdžiui, tiriant vieną mirtingiausių vaikų vėžių – neuroblastomą. „Pasiekimų gydant neuroblastomą nemažai, bet vaikai ir toliau miršta“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja.
2024-04-26
13
13
Šio tipo baltymai turi didelę galimybę pakeisti daug baltymų turinčius pieno produktus.
2024-04-24
1
1
Virusus įsivaizduojame kaip blogiečius, kurie mus gali užkrėsti ir pridaryti rimtų problemų. Tačiau ne visi virusai vienodi. Gamtoje išsiskiria mielių virusai, kuriuos VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) tyrinėja biochemiko prof. Sauliaus Servos komanda. „Mielių virusai yra kitoks sutvėrimas. [...] Evoliuciniu požiūriu, tokie virusai turėjo seniai išnykti. [...] Bet jei gamtoje kažkas egzistuoja, akivaizdu, kad turi savo vietą“, – apie pagrindinį savo mokslinį interesą pasakoja profesorius.
2024-04-09
4
4
Mokslininkai atsitiktinai sukūrė pelės embrioną su šešiomis kojomis ir be lytinių organų – tai atskleidė, kaip DNR pokyčiai gali turėti didelės įtakos vystymuisi, skelbia „Science Alert“ ir „Metro“.
2024-03-23
19
19
Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko pašalinti ŽIV iš infekuotų ląstelių naudojant Nobelio premiją pelniusią „Crispr“ genų redagavimo technologiją.
2024-03-23
5
5
Neseniai į medicinos istoriją įėjo Masačusetso valstijos gyventojas, tapęs pirmuoju žmogumi, kuriam persodintas kiaulės inkstas.
2024-03-22
4
4
Šių metų sausį pirmajam paralyžiuotam savanoriui buvo atlikta operacija, kurios metu į kaukolę buvo įdėtas „Neuralink“ implantas, leidžiantis jam išmokti mintimis valdyti nešiojamojo kompiuterio žymeklį.
2024-03-21
2
2
Dirbtinio intelekto (DI) įsitraukimas į biotechnologijas žada naują mokslinių atradimų ir inovacijų erą, kuri transformuotų sritis, tokias kaip vaistų atradimas ir personalizuota medicina, genetinė analizė ar netgi žemės ūkio naujovės. Ši galinga sinergija ne tik pagreitina tyrimų ir plėtros tempą, bet taip pat didina tikslumą, efektyvumą ir rezultatus visame biotechnologiniame spektre.
2024-03-18
2
2
Laboratorijoje užauginta mėsa buvo reklamuojama kaip būdas tausoti aplinką, tačiau dabar mokslininkai žengia dar vieną žingsnį į priekį ir siūlo žmonėms valgyti pelėsį, rašo „Daily Mail“.
2024-03-12
4
4
Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atskirai, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas prof. Linas Mažutis.
2024-03-08
7
7
Mokslininkai pasiekė proveržį dramblių kamieninių ląstelių srityje – o tai gali reikšti, kad tyrėjai priartėjo prie seniai išnykusių gauruotųjų mamutų sugrąžinimo, pranešė bendrovė „Colossal Biosciences“.
2024-03-07
1
1
Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir baterijų ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du kartus – už genų ir genomų redagavimo įrankius. Pastarasis Europoje jau taikomas ir klinikoje – pjautuvinės anemijos gydymui. Bakterijų priešvirusinių apsaugos sistemų, kurias tiriant ir atrasti minėti įrankiai, šiuo metu žinome daugiau nei 100. „Tik nedaug jų charakterizuota. Todėl dar nežinome, ką rasime ir kaip jas mokslininkai sugalvos pritaikyti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) struktūrinės biologijos mokslininkė dr. Giedrė Tamulaitienė.
2024-03-03
2
2
Kiaulės, kurioms genetiniu redagavimu suteiktas imunitetas nuo plačiai paplitusio ir brangiai kainuojančio kiaulių reprodukcinio ir respiratorinio sindromo, rinkoje gali atsidurti jau po dviejų m
2024-03-01
4
4
Vasario 29 dieną minima Pasaulinė retų ligų diena.
2024-02-25
18
18
Giliai po žeme Pietų Dakotos (JAV) Juoduosiuose kalnuose gyvena bakterija, kuri ekstremaliomis sąlygomis gali greitai paversti anglies dioksidą (CO2) kietu mineralu. Jei mokslininkai išsiaiškins, kaip panaudoti šiuos keistus mikrobus, jie galėtų pasiūlyti naują būdą sulaikyti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, randamas išsekusiuose iškastinio kuro ištekliuose, rašo „IFLScience“.
2024-02-23
2
2
Kiekvieną vasarą Baltijos jūros vanduo nusidažo ryškiai žalia spalva – ir vandenyje, ir ant kranto atsiranda nemalonų kvapą skleidžiančios dumblių sankaupos. Nesinori ne tik maudytis, bet ir būti paplūdimyje. Tačiau ne visi žino, kad jūros „žydėjimą“ daugiausiai sukelia trąšos, naudojamos žemės ūkyje. Augalų apsaugos produktai taip pat keliauja vandenimis į jūras, pakenkia ekosistemoms ir kaupiasi maisto grandinėse, taip pat maistui naudojamuose produktuose. Jų reikėtų žymiai mažiau, jeigu žemės ūkio augalai būtų atsparesni ligoms, mažiau priklausomi nuo papildomo tręšimo sintetinėmis trąšomis.
2024-02-23
3
3
Savo novatoriškais tyrimais ir ambicinga vizija garsėjantis Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ sparčiai skinasi kelią į sėkmę. Neseniai pritraukusi daugiau nei 5 mln. eurų Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės investicijų, bendrovė, bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra, dalyvaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyksiančioje gyvybės mokslų parodoje „Bio International Convention 2024“.
2024-02-21
6
6
„Pacientas gali judinti pelę ekrane tiesiog galvodamas.“
2024-02-18
7
7
Siekdami pagaminti geresnę laboratorijoje auginamą mėsą, Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė jautienos ir ryžių hibridą, auginamą Petri lėkštelėje. Nors jis atrodo kaip ne itin apetitą kelianti rožinė košė, mokslininkai teigia, kad tai yra baltymų gausus maisto šaltinis, išskiriantis gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinė galvijininkystė.
2024-02-14
4
4
Dirbtinio intelekto programos „AlphaFold“ pasiekimai priverčia išsižioti, tačiau turi ir savų apribojimų. „Programa „AlphaFold“ išsprendė problemą, kuri atrodė neišsprendžiama – ji neeksperimentiniais būdais nustato baltymų ir baltymų kompleksų struktūras. Programa tai tikrai daro labai gerai ir tiksliai. [...] Laimei, „AlphaFold“ dar nėra visagalis, nes jeigu galėtų viską nustatyti, mes liktume be darbo“, – juokaudamas pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas dr. Giedrius Sasnauskas.
2024-01-30
14
14
„Pradiniai rezultatai daug žadantys“, – teigia Muskas.
2024-01-28
10
10
Vienuolikmetis berniukas pirmą kartą gyvenime išgirdo aplinkos garsus, po to kai jam buvo atliktos vadinamosios genų terapijos procedūros, rašo sciencealert.com.
2024-01-28
8
8
Viename Italijos miestų ketinama susekti šunų savininkus, kurie nesusitvarko po savo augintinių atliktų gamtinių reikalų, naudojant DNR tyrimus.
2024-01-18
4
4
Kinijos mokslininkai klonavo pirmąją rezus beždžionę - šios rūšies beždžionės plačiai naudojamos medicininiuose tyrimuose, nes jos fiziologija panaši į žmogaus. Jie teigia, kad tai galėtų pagreitinti vaistų tyrimus, nes genetiškai identiški gyvūnai duoda panašius rezultatus, o tai užtikrina didesnį tyrimų tikrumą, rašo BBC.
2023-12-14
13
13
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
Įsivaizduokite, kad galite nužudyti priešus vienu nuodingu įkandimu. Taip, būtent jūs – galbūt biuro darbuotojas, gal vilkiko vairuotojas ar studentas. Taip, galbūt tai skamba kiek perdėtai, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės gali tapti nuodingais – nes mūsų seilių liaukas reguliuojantys genai yra tie patys, kurie leidžia gyvatėms nasruose gaminti toksinus.
