Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

2013 mokslo populiarinimo konkursas (Konkursai | Skaitytojų pasaulis)

.
(57) 2014-02-13 1
Taigi, mokslo populiarinimo konkursas baigėsi, o dabar jau turime ir nugalėtojus. Ilgai netempdamas gumos, juos ir pristatau.
(31) 2014-02-05 0
Laikas bėga labai sparčiai – čia regis tik skelbėme konkursą mokslo populiarinimo tema, o dabar jau turime visą šusnį įvairiausių darbų iš skirtingų ir labai įdomių temų, tad belieka smagiausias dalykas - išrinkti nugalėtoją!
(0) 2014-02-01 4
Materija sudaryta iš elementariųjų dalelių, kurios neturi vidinės struktūros, t.y. negali būti skaldomos, arba mokslui dar nežinoma, ar jas galima skaldyti į dar mažesnes. Apie mažiausias daleles, sudarančias medžiagas, buvo imta kalbėti dar senovės graikijoje. Filosofas Demokritas tvirtino, jog visa medžiaga susideda iš smulkių dalelių - atomų, besiskiriančių savo forma ir dydžiu, kurių nebeįmanoma dar labiau suskaidyti. Tiesą sakant graikų kalboje žodis atomas reiškia nedalus.
(0) 2014-02-01 6
Lietuva tampa kosmine valstybe – kosmose jau netrukus skries net du lietuviški Žemės palydovai. Pasauliniais mastais gana nedidelė ir nesudėtinga palydovų iškėlimo ir paleidimo į orbitą operaciją Lietuvai yra didelis žingsnis į naują aukštųjų technologijų sritį, o kartu ir skatina astronomijos, kosmoso tyrimų populiarinimą mūsų šalyje. Tai puiki proga prisiminti, kokį kelią nužengė žmonija tobulindama dirbtinius Žemės palydovus – palydovų raida, prie kurios, tikėkimės, ateityje dar svariau prisidės ir lietuvos specialistai, yra įdomi kosmoso užkariavimo istorijos dalis. Kartu galima prisiminti ir kaip kasdieniame mūsų gyvenime pasitarnauja šie prietaisai.
(1) 2014-02-01 1
Pastaruoju metu dažnai girdime apie informacines ar propagandines atakas, kurios naudojamos siekiant pakeisti visuomenės požiūrį į šalies raidos kryptį ar konkrečius sprendimus. Propaganda – tai pareiškimai, šališkai pateikiama informacija, kuri įtikina gyventojus, kad propagandos propaguojami propaguojami veiksmai ir idėjos yra teisingi.
(0) 2014-02-01 2
Antrojo Pasaulinio karo metu vykę procesai palietė ir Lietuvą. Sovietų sąjungai okupavus šalį buvo naikinama Lietuvos inteligentija – prasidėjo trėmimai, o artėjant frontui įvyko ir žiaurios Rainių žudynės. Šiuos įvykius šiandien primena memorialai, paminklai, ekspozicijos. Šalyje yra ir žydų genocido kapų bei paminklų. Žinoma, du kartus per Lietuvą praslinkęs frontas paliko iki šiandien išlikusius pėdsakus, tiesiogiai susijusius su karyba.
(0) 2014-01-31 0
Prieš daugelį metų žmogus naktimis žiūrėdavo į dangų ir galvodavo, kad pasaulį sukūrė vienintelis jų tikėjimo Dievas, bet einant laikui žmonių atradimai pakeitė jų supratimą apie dabartinį pasaulį.
Ir štai, 1969 m. žmogus pirmą kartą žmonijos istorijoje išsilaipino vieninteliame Žemės gamtiniame palydove Mėnulyje.
(1) 2014-01-31 7
Dailės terapija - disciplina pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija, kuri integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutirkimus, tiek fizinius. Ši skirtingų disciplinų simbiozė nėra naujas reiškinys ar svetimkūnis bendrąja prasme. Sirtis, kurią imtasi taikyti medicinoje, ir ne tik kaip užimtumo terapiją, pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje.
(0) 2014-01-31 2
Šių dienų pasaulyje vis daugiau šalių įsitraukia į kosminę odisėją, todėl atsiranda poreikis pigesniems ir paprastesniems kosminiams skrydžiams. Žinoma sumažinti šių skrydžių kainą norėta nuo pat pirmųjų skrydžių, tačiau technologijų brangumas ir žinių trūkumas to neleido padaryti anksčiau. 2011 m. JAV nutraukus „Space Shuttle“ programą, neliko daugkartinio naudojimo erdvėlaivių. Per beveik 40 metų trukusią programą buvo atlikti 135 skrydžiai, t. y. beveik 3,5 skrydžio per metus.
(0) 2014-01-31 0
Ar kada susimąstome, kas yra ŠIRDIS? Protėviai vadino ją CORDA (lot. –širdis) , manė, jog tai pati svarbiausia žmogų sudaranti struktūra. Didžiulis lobis anuomet buvo išsaugoti garbingo kunigaikščio širdį,reiškusią neaprėpiamą galybę. Šio organo svarbos randame ir lietuvių frazeologizmų lobyne. Žmonės sako: „Širdis į kulnus nusirito“, „Širdis verkia, rauda, aimanuoja, nerimsta“, „Širdis apsala“, „Akmuo nuo širdies nusirito“. Visi šie jau gilioje senovėje vartoti širdies įprasminimai kalba viena- tai nepaprastą reikšmę turintis organas.
(7) 2014-01-31 2
Gyvename net nesusimąstydami apie tai, kaip gyvena žmonės kitame pasaulio krašte. Esame užsiiemę darbais, po darbų namie laukia šeima ir kasdieninė rutina. Paskendę joje ir įvairioje veikloje kartais atrodo, jog tampame viskam apatiški, jaučiamės pavargę, pradedame kaltinti aplinkinius, nes tokie juk esame sukurti - Homo Sapiens (iš lot.k. protingasis žmogus). Tačiau Amazonės miškuose, šiaurės Brazilijoje gyvena izoliuota, ir atskirta nuo kitų žmonių, priešprieša mums - gentis Zo’e.
(0) 2014-01-31 4
Šie gyvi organizmai, bekerojantys po langais, kažkuo jie ypatingi. Jie vaikšto, skraido, minta visai kaip mes, bet jie kitokie! Jų išvaizda neprimena į mūsiškius, o jie – vieni į kitus irgi nepanašūs. Tai ir visa bėda, kad mes skirtingi. Individai esantys kitokie nei jie, turi galimybe išlikti, bet, kas lemia mūsų išvaizdą, elgseną, gudrumą?
(0) 2014-01-31 0
2014 metų pradžioje entuziastams į orbitą iškėlus (su NASA pagalba) mažuosius lietuviškus palydovus Lietuva tapo kosmoso valstybių klubo nare. Nuo 2013 metų gruodžio 20 d. (tądien raketos „Antares“ startas buvo atidėtas dėl Saulės aktyvumo) NASA skrydžių bazėje Valopso saloje plevėsuoja iškelta Lietuvos trispalvė. Tikėtina, kad po 2014 metų sausio 9 dienos „Ariane“ raketos starto domėjimas kosmosu Lietuvoje neišvengiamai padidės. O kuo dar be mažųjų palydovų, skirtų Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-čiui paminėti galima sudominti lietuvius?
(0) 2014-01-29 0
Įsivaizduokite, jog esate mokslininkas, tyrinėjantis bakterijas, auginate įvairias jų kultūras Petri lėkštelėse. Ką darytumėte vieną dieną pamatę, jog lėkštelėje šalia jūsų darbo objekto išaugo kažkoks pelėsinis grybas, slopinantis bakterijų augimą? Išmestumėte tokią lėkštelę į šiukšlių dėžę? Tokiu atveju prarastumėte galimybę išgelbėti milijonus gyvybių ir tapti antibiotikų eros pradininku.
(0) 2014-01-21 2
Baltijos jūra šiandien yra viena iš judriausių pasaulio jūrų su intensyviu laivų eismu ir itin tankiai apgyventomis pakrančių teritorijomis. Ne nuostabu, kad į šią jūrą patenka daug naujų, dar nematytų rūšių, kurios puikiai pritampančių Baltijos jūros vandenyse. Šios rūšys vadinamos invazinėmis rūšimis.
Metai: visi
[1-15] 16-30 31-45 >>