Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Skaitytojų pasaulis“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(28)
2011-12-31
0
Tolimesnė simbolių kombinacija, liaudyje vadinama tekstu, bus iš serijos „tas ar anas?“. Bet ne, nerašysiu apie grožį bei protą, vištą bei kiaušinį, gėrį bei blogį ar baltą bei juodą. Šį kartą pakalbėsime apie istorinius priešus – mokslą ir religiją.
(44)
2011-12-26
-2
Religija ir mokslas yra vienas ir tas pats dalykas, tai nėra nieko nepaaiškinamo. Viskas paprasta ir logiška: religija yra atskira mokslo rūšis, kuri tyrinėja gyvybės arba dvasinę energiją. Ji lygiai taip pat apčiuopiama ir materiali kaip ir mums suprantami kasdieniai dalykai. Kad tai suprastume, reikia pažiūrėti iš kito kampo.
(74)
2011-12-20
0
Iki kokio lygio įmanu išplėsti suvokimą?
Meistriškumo intelekto klausimus paliesti noras ima.
Savistaba, įvertinimas, galia turėt galvoj daug,
Gali prie neigimo vest veiksmų atgrasių pačiam sau.
Meistriškumo intelekto klausimus paliesti noras ima.
Savistaba, įvertinimas, galia turėt galvoj daug,
Gali prie neigimo vest veiksmų atgrasių pačiam sau.
(92)
2011-12-19
2
Suskaičiuota, kad šiandien parašyta knygų yra apie 130 milijonų. Šį milžinišką kiekį sudaro įvairaus tipo, žanro ir krypties knygos. Žmogui visas jas perskaityti nepakaktų net keleto gyvenimų, todėl paprastai pasirenkama (arba vaikystėje tėvų primetama) viena kryptis ir į ją gilinamasi, skaitomos tik tam tikros tematikos knygos. Kunigas visada skaitys tik teologinės tematikos knygas, o knygas, prieštaraujančias protingo sumanytojo (Dievo) egzistavimui jis atmes. Viena...
(89)
2011-12-19
0
Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas. (Jn 1: 1)
Reikia suprasti, kad Dievas yra nematomas, nesuvokiamas ir neapsakomas, kaip laikas prieš didįjį sprogimą, kuomet nieko nebuvo ir kuomet iš nieko kažkas radosi. Pabrėžiu, tai yra nesuvokiama: nei šiuolaikiniam mokslui, nei paprastam žmogui. Bet pastarosios trys eilutės jau mėgina pažvelgti į tą nesuvokimą ir atskleisti pradžios prigimties paslaptį –
Ir žodis tapo kūnu.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas. (Jn 1: 1)
Reikia suprasti, kad Dievas yra nematomas, nesuvokiamas ir neapsakomas, kaip laikas prieš didįjį sprogimą, kuomet nieko nebuvo ir kuomet iš nieko kažkas radosi. Pabrėžiu, tai yra nesuvokiama: nei šiuolaikiniam mokslui, nei paprastam žmogui. Bet pastarosios trys eilutės jau mėgina pažvelgti į tą nesuvokimą ir atskleisti pradžios prigimties paslaptį –
Ir žodis tapo kūnu.
(42)
2011-12-17
1
Kodėl iškyla klausimas apie mokslo ir religijos santykį, ir kodėl reikia (?) į jį atsakyti? Ko teiraujasi jis, iškeltas būtent dabar, būtent čia, būtent šitaip? Šiuose svarstymuose nesistengsiu apimti istorinės perspektyvos, bet noriu pažvelgti į dabartinį „status quo“. Taip pat, šį klausimą susiaurinu iki to, koks yra santykis tarp gamtos mokslo ir katalikybės, nes, mano manymu, neįmanoma nustatyti religijos santykio su mokslu.
(49)
2011-12-17
0
„God does not care about our mathematical difficulties. He integrates empirically“. Dievas negali rūpintis matematiniais sunkumais, jis kuria empiriškai.
„Imagination is more important than knowledge. Knowledge is limited. Imagination encircles the world“. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinojimas ribotas. Vaizduotė aprėpia pasaulį.
„My religion consists of a humble admiration of the illimitable superior spirit who reveals himself in the slight details we are able to percei...
„Imagination is more important than knowledge. Knowledge is limited. Imagination encircles the world“. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinojimas ribotas. Vaizduotė aprėpia pasaulį.
„My religion consists of a humble admiration of the illimitable superior spirit who reveals himself in the slight details we are able to percei...
(45)
2011-12-16
0
Prasidėjus įvairioms diskusijoms, man ėmė pirštis nuomonė, kad mokslo tikslas – paneigti Dievą, o religijos jį pateisinti. Nutariau įsikišti į iš pirmo žvilgsnio sunkiai suvokiamą mokslo ir religijos santykio diskusiją. Kuriai vargu ar rasime vieną viską paaiškinantį atsakymą. Bet kaip žmogus, šiek tiek studijavęs gnosticizmą, ir bent kažkiek žinantis, kas yra mokslas, manau, turiu ką pasakyti. Pasistengsiu nuosekliai išdėstyti savo mintis.
(30)
2011-12-16
1
Kadangi man prie širdies evoliucinė psichologija, norėčiau į religiją pažvelgti būtent iš tokios perspektyvos. Kam evoliuciškai šis reiškinys galėjo būti naudingas? Kuo tokia žmonijos tendencija pasipelnė išgyvenimui. Į šiuos klausimus galima pradėti atsakinėti nuo pačių bendriausių dalykų, arba kaip literatūroje pasitaiko – „nuo Adomo ir Ievos“.
(8)
2011-12-15
0
Žmogiškas prietaringumas – pamaldumas gyvavo jau nuo pat žmonijos lopšio pradžios. Pradžioje prietaringumas buvo savisaugos instinktų užuomazga, kai nepaaiškinami faktai, objektai būdavo suasmeninami paverčiami dvasiomis, dievybėmis. Vėliau, atliekant garbinimo, kultinio veiksmo ritualus teigiami atsitiktinumai buvo suasmeninami, taip išaugo kultinės apeigos ir tai buvo religijos pradžia. Jose buvo suasmeninami kosminiai kūnai ir gamtos reiškiniai.
(70)
2011-12-13
1
XXI amžiuje stebint knygynų repertuarą, kokią dalį užima religingos, ezoterinės ir kitokios dvasinio kelio knygos, tenka daryti išvadą, kad dvasinis tobulėjimas kaip niekad yra „ant bangos“. Juk leidžiamos tos knygos, kurios, kaip tikimasi, bus gerai perkamos, o perkama tai, kas įdomu, aktualu, naudinga.
(32)
2011-12-11
0
Ar yra dievas? Dėl šio dalyko nesutaria mokslas ir religijos. Nes mokslas vis daugiau dalykų supranta ir paaiškina, ką anksčiau išsigalvojimais aiškino religijos. Ir per amžius su išsilavinimo lygiu religijų įtaka vis mažėja. Bet visgi, ar yra dievas? Religijos visom galūnėm, kiek turi, sakytų, kad dievas yra ir dažnai netgi ne vienas. Mokslas atsakytų, kad neturi įrodymų, jog dievas yra. Ir daugybė per stebėjimus ir tyrimus surinktų žinių nerodo, kad dievas būtų.
(32)
2011-12-10
1
Kiekvienas, laikantis save tikinčiu žmogumi, pasakys, kad Biblija – Dievo žodis. O koks Dievas joje vaizduojamas? Aš išskirčiau šiuos bruožus:
visų pirma – viską matantis ir girdintis, kitaip sakant, viską žinantis;
antra – turintis begalinę valdžią;
trečia – reikalaujantis jį garbinti;
ketvirta - mylintis, tiesa su viena sąlyga – jei Jam paklūstama, kitokiu atveju – pragaras;
taigi penkta – kerštingas, nors daug kas paprieštaraus, sakydamas, kad Jis te...
visų pirma – viską matantis ir girdintis, kitaip sakant, viską žinantis;
antra – turintis begalinę valdžią;
trečia – reikalaujantis jį garbinti;
ketvirta - mylintis, tiesa su viena sąlyga – jei Jam paklūstama, kitokiu atveju – pragaras;
taigi penkta – kerštingas, nors daug kas paprieštaraus, sakydamas, kad Jis te...
(19)
2011-12-10
0
Žmogaus sąmonė atsakinga už kelias funkcijas: informacijos priėmimą, panaudojimą bei išsaugojimą. Norint priimti informaciją, reikia nukreipti savo dėmesį į aplinką (tarkime, išklausyti instrukcijas), o naudojant – susikaupiama ir veikiama. Tikėjimas yra psichologinė būsena, kurioje individas šią informaciją laiko teisinga, tai yra pozityvus santykis su ateinančia informacija. Jei nėra jokio negatyvumo, žmogaus sąmonė tampa vientisa su savimi ir su pasauliu.
(39)
2011-12-09
0
Kartais tenka diskutuoti su žmonėmis religijos temomis ir dažnai yra nukrypstama į mokslo sritį. Norima parodyti, jog mokslas atsako į daugiau klausimų, nei religija. Tačiau kyla klausimas ar tai tiesa? Apie tai ir bus šis straipsnis.
Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas yra mokslas. Nes kai tenka kalbėtis su žmonėmis, jie mini mokslą, tačiau kokį? Fizika, matematika, sociologija, gal teologiją? Tai iš prigimties skirtingi mokslai ir staiga yra manipuliuojama tiesiog ž...
Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas yra mokslas. Nes kai tenka kalbėtis su žmonėmis, jie mini mokslą, tačiau kokį? Fizika, matematika, sociologija, gal teologiją? Tai iš prigimties skirtingi mokslai ir staiga yra manipuliuojama tiesiog ž...
