Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Gidai. Žinynai. Patarimai » Patarimai |
Grybą gaubia balkšvas, želatininis apvalkalas (peridiumas), po kuriuo yra baltas arba šiek tiek kreminės spalvos audinys. Grybų stiebas porėtu paviršiumi siekia apie 10–25 cm aukštį. Antpirštį ar iš stiebo išaugantį varpelį primenanti kepurė yra 2,5–6 cm aukščio ir 2–5 cm pločio. Kaip rinkti poniabudės kiaušinį? Tai turėtų būti daroma labai švelniai, geriausia peiliu. Taip pat verta įsitikinti, kad grybą išimame kartu su pagrindu. Turime įsitikinti, kad grybus rinktume tinkamu etapu. Jei jis pradeda skleisti kvapą, turi rudą kepurėlę arba aiškiai suyra, jis nebetinkamas vartoti. Geriausias laikas rinkti poniabudes yra nuo gegužės iki lapkričio. Šiuo laikotarpiu oro sąlygos – ypač dirvožemio drėgmė – yra palankios grybų vystymuisi. Kur ieškoti ponabudžių? Šios rūšies grybai dažniausiai auga parkuose, soduose ir lapuočių miškuose, ypač aplink ąžuolus, bukus ir skrobus. Jų galima rasti humusingoje, drėgnoje dirvoje, dažnai prie komposto krūvos, negyvos medienos ar pūvančių augalų. Neapatyrę grybautojai gali ją supainioti ir su žalsvąja musmire (Amanita phalloides), kuri taip pat išsivysto iš kiaušinio formos. Poniabudė yra valgoma tik labai ankstyvoje vystymosi stadijoje, kai įgauna baltą, kiaušinišką formą ir neskleidžia dvėselienos kvapo. Problema ta, kad ji greitai auga, o subrendusi. Subrendusio grybo valgymas gali sukelti apsinuodijimą. Net jei poniabudė surenkama atitinkamame vystymosi etape, jos vartojimas gali sukelti virškinimo trakto problemų. Žmonėms, turintiems jautrią virškinimo sistemą, grybai, net ir valgomieji, gali būti sunkiai virškinami.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|