„Šis pamirštas augalas yra sveikatos lobis.“ Tai vienintelis toks augalas Lietuvoje

Dygioji slyva (Prunus spinosa) yra erškėtiniš (Rosaceae) krūmų rūšis, aptinkama beveik visoje Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Vienintelis nesukultūrintų, savaime augančių Lietuvoje slyvų genties augalas.

Dygioji slyva medicinoje naudojama nuo seniausių laikų. Ji buvo naudojamas kaip vaistas, naudojamas, be kita ko, sergant šlapimo takų ir skrandžio ligomis, taip pat kaip vidurius laisvinantis vaistas.

Dygiųjų slyvų vaisiuose itin daug vitamino C (20 mg 100 g), beta karotino ir B grupės vitaminų. Jose taip pat yra pektino, cukrų, fitosterolio, organinių rūgščių ir taninų. Be flavonoidų, pektinų, taninų ir cukrų, turi ir mineralinių druskų (daugiausia kalio).

Tamsiai mėlynų slyvų vaisiai yra labai rūgštūs. Jie netinka valgyti žalius. Geriausia juos rinkti rudenį, t. y. spalio ir lapkričio mėnesiais, kai jie turi turtingiausią sudėtį. Nepamirškite, kad slyvų kauliukai yra nuodingi – juose yra vandenilio cianido. Nurijimas nekramtant nekelia pavojaus nei sveikatai, nei gyvybei.