Skonis kaip šparaginės pupelės. Beveik nežinoma. Kas tai?

Tyrimai rodo, kad okra turi teigiamą poveikį cholesterolio kiekiui. Pastebėta, kad tiek jos vartojimas, tiek ekstrakto naudojimas pagerina cholesterolio kiekį. Todėl ji gali sumažinti daugelio sunkių ligų riziką, įskaitant: infarktą ar aterosklerozę. Tyrimai su gyvūnais taip pat parodė, kad valgant okrą arba vartojant okros ekstraktą, gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje. Tačiau mokslininkai perspėja, kad okros valgymas gali sutrikdyti metformino, dažniausiai vartojamo nuo diabeto, veikimą.

Okroje randamas vitaminas C padeda palaikyti sveiką imuninės sistemos veiklą. Joje taip pat gausu vitamino K, kuris yra svarbus mūsų kaulams ir kraujui – dalyvauja sintezėje ir palaikant teisingą krešėjimo faktorių koncentraciją bei veikia kaulinio audinio medžiagų apykaitą. Verta prisiminti, kad okra taip pat yra geras kalcio šaltinis.

Okra taip pat suteikia daug folio rūgšties, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo metu ir yra būtina tinkamam kūdikio vystymuisi.

Kaip maistinių skaidulų šaltinis, augalas teigiamai veikia virškinimo sistemą. Be to, pektinai yra svarbus žarnyno mikrofloros sudėties moduliatorius. Tačiau, nors okra gali suteikti daug naudos žarnynui, valgant didesnę porciją gali atsirasti pilvo pūtimas ar viduriavimas. 

Kaip naudoti okrą?

Okra gali būti valgoma ir žalia, ir virta. Tačiau šviežia okra parduotuvėse randama retai; šaldyta arba marinuota okra pasitaiko daug dažniau. Alternatyva marinuotai okrai yra pasėti ir auginti ją savo namų sode.

Yra daug skirtingų okros paruošimo būdų. Ją galima virti, kepti, troškinti garuose, kepti ant grotelių ir džiovinti. Dažnai dedama į sriubas ir troškinius (dedama į sriubą ar troškinį sutirština patiekalą), taip pat į makaronus ar pomidorų padažą. Okra yra gana neutralaus skonio ir sugeria kitų patiekalo ingredientų aromatus. Žalią galima naudoti kaip priedą prie salotų.