Lietuviai valgo nedrąsiai, Azija dėl jų pamišusi. Ji apaugusi mitais

Neigiami įsitikinimai apie sojų izoflavonus, įskaitant įsitikinimą, kad jie gali pabloginti estrogenams jautraus krūties vėžio prognozę, daugiausia kyla iš tyrimų su gyvūnais. Tačiau, pasak Amerikos mitybos draugijos, šie tyrimai turi ribotą reikšmę žmonių sveikatai, iš dalies dėl to, kad graužikai ir žmonės skirtingai metabolizuoja sojų izoflavonus.

Be to, žmonių tyrimai dėl sojų izoflavonų poveikio nepatvirtino neigiamos rizikos sveikatai, apie kurią buvo pranešta atliekant panašius tyrimus su gyvūnais.

Kam soja netinka?

Nors soja yra saugi daugumai žmonių, yra grupių, kurios turėtų būti atsargios.

Žmonės, alergiški sojai, tikrai turėtų vengti sojos, ypač vaikai.

Sojoje taip pat yra goitrogenų – junginių, kurie gali paveikti skydliaukės funkciją, ypač esant jodo trūkumui. Todėl žmonės, sergantys hipotiroze arba autoimuninėmis skydliaukės ligomis, tokiomis kaip Hašimoto liga, prieš įtraukdami didelius sojos kiekius į savo mitybą, turėtų pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Mitai apie soją

Soją gaubia daugybė mitų, ypač Vakarų šalyse. Vienas iš labiausiai paplitusių yra įsitikinimas, kad soja neigiamai veikia vyrų hormonų sistemą. Manoma, kad vartojant didelius jos kiekius sumažėja testosterono lygis arba atsiranda ginekomastija (vyrų krūtų padidėjimas).

Tačiau moksliniai tyrimai šių abejonių nepatvirtina. Įprastas sojos kiekis maiste neturi reikšmingos įtakos vyrų hormonų lygiui.

Dar vienas mitas yra tas, kad soja padidina krūties vėžio riziką, nors iš tikrųjų daugybė tyrimų rodo, kad ji gali būti apsauginė moterims, kurios soją vartoja nuo jauno amžiaus.

Dar vienas klaidingas supratimas yra tas, kad soja beveik visada yra GMO. Nors didelė dalis sojų derliaus JAV yra genetiškai modifikuota, Europoje galima įsigyti platų sertifikuotų ne GMO arba ekologiškų sojų produktų asortimentą.