Neapsigaukite. Kaip atpažinti tikrą gintarą? „Ekspertas atskleidžia metodus“

Gintaras vadinamas Baltijos auksu, jau šimtmečius yra žmonių geismo objektas. Prekeiviai, turistai ir entuziastai jo ieško pajūryje mažiausiai 13 000 metų. Jis susidarė iš augalų dervos eoceno, arba paleogeno, epochoje, maždaug prieš 40 milijonų metų.

Geriausiai mums žinomas Baltijos gintaras susidarė iš spygliuočių medžių, daugiausia pušies Pinus succinifera, suakmenėjusių sakų. Sakai išsiskyrė iš vadinamųjų medžių žaizdų – įtrūkimų ir kitų žievės pažeidimų – ir sukietėjo veikiami žemos temperatūros. Per medžių kamienus, upes ir paviršinius nuotėkius jis pateko į jūrą, kur patyrė diagenezę (virto nuosėdinėmis uolienomis). Taip susidarė sukcinitas, arba Baltijos gintaras.

Kaip žinoti, ar tikras?

Gintaro ieškotojus pirmiausia domina, kaip atpažinti tikrąjį gintarą. Į pagalbą ateina lenkų gintaro ekspertas ir knygos „Gintaro žmogus“ autorius Tomasz Ołdziejewski.

„Galime pagaminti druskos tirpalą, kuriame gintaras plūduriuoja kaip kiaušinis. Druska išstumia gintarą. Galime gintarą padegti. Jei kas nors žino gintaro kvapą, jį atpažins“, – teigia sukcinito ekspertas.

Ołdakowski specializuojasi gintaro papuošalų gamyboje. Jis taip pat mielai padeda atskirti tikrus gintarus nuo stiklo ar vaško fragmentų. Tačiau jei nuspręsite „diagnozuoti“ patys, atkreipkite dėmesį į radinio svorį.

Tikras gintaras turėtų būti lengvas, trinant ar kaitinant skleisti būdingą sakų kvapą ir turėti elektrostatines savybes (trinant su vilna pritraukti smulkius daiktus). Gintaro autentiškumui patikrinti taip pat galima naudoti UV spindulius. Nukreipus šviesos spindulį į gintarą, jis turėtų fluorescuoti, t. y. šiek tiek švytėti.

Gintaro medžioklė, visų pirma, yra smagus ir  puikus būdas praleisti laiką gamtoje. Jei pakeliui radote auksinį Baltijos lobį, puiku! Tačiau nepamirškite laikytis saugos taisyklių – neikite per giliai į vandenį, vieni ar sutemus.